Kasacinėje byloje sprendžiama dėl savavališkos statybos.
Ieškovas prašė teismo panaikinti inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Ieškovas nurodė, kad tvora yra jam ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose ir neužima valstybinės žemės, todėl reikalavimas nugriauti tvorą nepagrįstas.
CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. 84-4402 redakcija) expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamo Reikalavimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu šį klausimą reglamentavo Statybos įstatymas, o teismams šioje byloje priimant procesinius sprendimus jį reglamentavo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija). Šių įstatymų normos (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7, 8 dalys, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7, 8 dalys) iš esmės tapačiai reglamentavo, kokius veiksmus teismas gali savo sprendimu įpareigoti atlikti asmenį, kuriam Inspekcija yra pateikusi privalomą nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (pvz., leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nugriauti statinį, atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį), taip pat reglamentavo, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimus dėl anksčiau galiojusio, CK 4.103 straipsnio 3 dalyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies buvusio įtvirtinto teisinio reglamentavimo dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių šalinimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2011 m. sausio 31 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2013 ir joje nurodytą praktiką).
Civilinė byla Nr. 3K-3-14-701/2017