Civilinė byla dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „ Statva“ direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui, tačiau faktiškai darbo sutartis buvo (tapo) neterminuota, nes darbas buvo nuolatinio pobūdžio, jis dirbo ne trijuose, o visuose atsakovo vykdomų statybų objektuose ir ne tik tuos darbus, kurie buvo nurodyti sutartyje, bet ir kitus pavestus darbus (dirbo autošaltkalviu, remontavo automobilius, vežiodavo darbuotojus, krovinius). Kadangi darbo sutartis tapo neterminuota, tai jis negalėjo būti atleistas iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui. Atsakovui atleidus ieškovą, jo dirbto darbo poreikis liko, atlikti darbo funkcijas buvo priimtas kitas darbuotojas.
Sudarant darbo sutartį turi būti sulygta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų), o sudarant terminuotą darbo sutartį inter alia – ir dėl jos termino ( DK 95 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi sudarant terminuotą darbo sutartį terminas yra būtinoji sutarties sąlyga, tai, sutarties šalims nesulygus dėl jos termino ir nesant jo nustatyto imperatyviosiomis teisės normomis, laikytina, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-329/2014). Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams, atitinkamai darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo ( DK 109 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 1 dalis).
Įprastomis darbo sutartimis laikomos neterminuotos, neapibrėžtam laikui sudaromos darbo sutartys ( DK 108 straipsnio 2 dalis). Įstatymai draudžia pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybes negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis ( DK 109 straipsnio 5 dalis). Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys ( DK 109 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nepaisant nurodytose normose įtvirtintos dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų apsaugos, darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginti su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos (DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais ( DK 129 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009).
Civilinė byla Nr. 3K-3-572/2014
(8-676) 10660