Byloje keliamas klausimas dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą, jį netinkamai transportuojant, taikymo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas krovinį gavėjui Permėje pristatė 2011 m. liepos 1 d.; gavėjas krovinį priėmė ir 2011 m. liepos 4–6 d. pradėjo vežti produkciją į parduotuves; nuo 2011 m. liepos 7 d. pirkėjai ėmė grąžinti prekes, įtardami, jog jos netinkamos kokybės. Dėl netinkamos produkcijos gavėjas nusiuntė pretenziją kasatoriui, o pakartotine pretenzija pranešė, kad veterinarijos gydytojas 2011 m. liepos 11 d. rekomendavo uždrausti šio produkto tolesnę prekybą. Kasatorius pateikė atsakovui pretenziją apie netinkamą krovinio būklę tik 2011 m. liepos 18 d., t. y. reklamacija vežėjui nebuvo pareikšta per CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (iki 2011 m. liepos 12 d.).
Kasatorius nurodo, kad, atsižvelgiant į CMR konvencijos 17, 18 straipsniuose nustatytą vežėjo atsakomybės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją, atsakovas (vežėjas) turėjo įrodyti, jog tinkamai vežė krovinį ir dalis krovinio galėjo sugesti dėl priežasčių, atsiradusių po jo perdavimo gavėjui. Kasatorius teigimu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamam ginčui netinkamai taikė CMR konvencijos 30 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.
Pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Taigi, viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priimta krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam reklamacijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti.
Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį terminas reklamacijai dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo faktinio krovinio pristatymo momento, neįskaitant pačios pristatymo dienos (CMR konvencijos 30 straipsnio 4 dalis), t. y. reklamacijų pateikimo vežėjui terminas siejamas su krovinio perdavimo gavėjui momentu. Paprastai akivaizdžių trūkumų ar sugadinimo atveju gavėjas žodžiu ar raštu pateikia vežėjui (arba jo vairuotojui) informaciją apie esančią žalą ir jos pobūdį. Tokiais atvejais apžiūrėti krovinio kviečiami specialistai (siurvejeriai, ekspertai, veterinarijos įstaigų darbuotojai ir pan.). Tokio patikrinimo rezultatais užfiksuojamas patikrinto krovinio būklės faktas. Išoriškai neakivaizdūs pristatyto krovinio trūkumai gali paaiškėti vėliau tiek pasitelkus specialistus, tiek ir be jų pagalbos. Tačiau Konvencijoje nenustatyta galimybės terminą reklamacijai pareikšti skaičiuoti kitaip, kai krovinio būklei įvertinti naudojamasi kitų asmenų paslaugomis.
Civilinė byla Nr. 3K-3-576/2014 (S)