Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudiko pareigos kompensuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jos išmokėtą vienkartinę išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvusio apdraustojo asmens šeimos nariams.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo atgręžtinio reikalavimo teise 141 400 Lt žalai atlyginti. Jis nurodė, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis 2008 m. gegužės 21 d. partrenkė ir mirtinai sužalojo D. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo R. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jai paskirta bausmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Jonavos skyrius 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir žuvusiosios tėvams paskyrė bei išmokėjo po 70 700 Lt vienkartinės draudimo išmokos. Ieškovas 2010 m. birželio 16 d. kreipėsi į trečiojo asmens civilinę atsakomybę apdraudusį asmenį (atsakovą), reikalaudamas atlyginti patirtą 141 400 Lt žalą, tačiau šis tą padaryti atsisakė.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl teisinių santykių, reglamentuojamų CK normomis ir socialinio draudimo srities teisės aktais (tarp jų – NADPLSDĮ), skirtumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Šioje nutartyje nurodyta, kad pagal NADPLSDĮ 1 straipsnį (redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu) šiame įstatyme nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykiai, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijos, teisės į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos, apibrėžiami draudžiamieji bei nedraudžiamieji įvykiai. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos grindžiamos ne šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o imperatyviu teisiniu reglamentavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Remiantis imperatyviuoju teisiniu reguliavimu taip pat mokamos socialinio draudimo išmokos (tarp jų ir vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus), jų dydis nustatomas taikant teisės aktuose apibrėžtas formules. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai.
Kasacinio teismo taip pat yra pripažinta, kad pozicija, jog pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).
Šioje byloje kyla teisės aiškinimo problema – kaip nustatyti, kuri vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka) apdraustajam mirus kompensuoja apdraustojo šeimos narių patirtą žalą (dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką), o kuri viršija patirtą žalos atlyginimo sumą (dėl šios dalies regreso teisės neatsiranda), ir ar transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudikas privalo ją kompensuoti socialinio draudimo įstaigai.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013).
Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).
Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali būti netektas išlaikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį išlaikymą, neturtinę žala, taip pat laidojimo išlaidos, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys. Netektas išlaikymas pagal bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas gali būti mirusiojo asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta išlaikymo gavėjams apdraustojo mirties momentu ar galėjo būti skirta teisę į išlaikymą turintiems asmenims. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pagal civilinės teisės nuostatas nustatomas taikant visiško žalos atlyginimo principą. Tai reiškia, kad nustatant nuostolius atsižvelgiama į žuvusio asmens visų gautų pajamų dalį, jiems nustatyti netaikomi kompensaciniai ar kiti mažinantys koeficientai. Socialinio draudimo ar kitų draudimo išmokų, kurios mokamos kaip žalos atlyginimo kompensavimo sistemų mokėjimai, dydis nustatomas standartizuojant. Šie nuostolių nustatymo ypatumai parodo, kad gali skirtis turtinė žala, padaryta dėl fizinio asmens mirties, ir draudimo išmokos, susijusios su apdraustojo mirtimi.
Civilinė byla Nr. 3K-3-564/2014 (S)
(8-676) 10660