Kreditorių susirinkimas

Civilinė byla dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 29 d. nutarimu bankrutuojančios UAB „Bendri projektai“ kreditorių susirinkimas, vykdydamas savo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą, nustatė bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimo antrosiose varžytynėse kainą – 350 000 Lt, trečiosiose varžytynėse, jeigu tokios vyktų, kainą mažinti dar 20 procentų. 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu kreditorių susirinkimas dar kartą ir taip pat išsprendė iš esmės tuos pačius įkeisto turto pardavimo klausimus. 

Kreditorius UAB „Talesta“, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriais nutarta parduoti bankrutavusios įmonės turtą už nutarimuose nurodomą kainą, atskirais 2011 m. rugpjūčio 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. skundais kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šiuos nutarimus. Kreditorius UAB „Talesta“ skunduose nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes priimti neįvertinus galimos daug didesnės nei nutarta parduoti pradine varžytynių kaina turto vertės; sudarant kredito sutartį, ginčo turtas buvo įkeistas didesne negu 4,5 mln. Lt verte, priimant skundžiamus nutarimus nebuvo vertinta galimybė turtą parduoti kaip investicinį projektą, pabaigus jo rengimą ir parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus; turto pardavimas už pernelyg žemą kainą neatitinka bankrutavusios įmonės kreditorių interesų.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino UAB ,,Talesta“ skundo dėl BUAB ,,Bendri projektai“ 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimų nutarimų.

Teismas nurodė, kad kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti bankrutavusios įmonės turtą už susirinkime patvirtintą kainą, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamą kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.

Teismas nurodė, kad kreditorius UAB „Talesta“ neginčijo kreditorių susirinkimo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo buvo pritarta įkeisto turto vertinimo tvarkai (nutarta neatlikti papildomo vertinimo, kaip tai nustatyta Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 ,,Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 ,,Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios Rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ pakeitimo“ patvirtinto bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte) ir šio turto pardavimui už 450 000 Lt. Dėl to bankroto byloje turi būti laikomasi kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų procedūrų.

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

Kasatorius (bankrutuojančios įmonės akcininkas ir kreditorius) kasacinio skundo turinyje plačiai dėsto, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, tačiau argumentų, paneigiančių teismų išvadas ir sudarančių pagrindą pripažinti, kad byloje netinkamai aiškintos bei taikytos ĮBĮ normos, nesuformulavo. Pirmiau minėta, kad bankroto procedūras vykdo ne pavieniai, o visi kreditoriai (kreditorių susirinkimas) ir kreditorių daugumos sprendimai, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta, kad jie prieštarauja ir pažeidžia įstatymo nurodymus, privalomi visiems kreditoriams. Teismai, spręsdami ginčą, vadovavosi aptartomis ĮBĮ normomis, reglamentuojančiomis kreditorių teises ir pareigas. Administratoriaus veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) byloje nenagrinėtas, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas ne administratoriaus veiksmai, o kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavo ir ĮBĮ normas bei teismų praktiką joms taikė tinkamai.

Civilinė byla Nr. 3K-3-514/2012