Ginčas civilinėje byloje dėl paprastojo vekselio galios pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams jį pateikti apmokėti.
Šalys pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus, kuria susitarė įmonės vardu plėtoti įvairius verslo projektus, aptarė savo investicijas į projektus bei tarpusavio atsiskaitymus. Atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą, jam pasitraukus iš įmonės vardu vykdytų projektų, įsipareigojant vekselį apmokėti.
Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą apmokėti neprotestuotiną vekselį. Atsakovas atsakė, kad pageidauja būti atleistas nuo vekselio apmokėjimo arba jam turi būti leista vekselį apmokėti dalimis.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
Pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
Šios byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad pagal šalių susitarimą nutraukus jungtinės veiklos sutartį atsakovas jam turėjo grąžinti dokumente, įvardytame kaip vekselis, bet pagal įstatymą neturinčiame vekselio galios, nurodytą sumą. Taigi, esant ginčui teisme dėl šalių sandorio dėl jungtinės veiklos nutraukimo ir tarpusavio atsiskaitymo vykdymo, ieškovas tokį dokumentą (buvusį vekselį) gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Civilinė byla Nr. 3K-3-43-916/2017