Byla dėl įmonės vadovo ir dalyvio atsakomybės.
Ieškovė nurodė, kad teismas nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą. Atsakovai yra įmonės akcininkai, iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo ir įmonės vadovas. Įmonė buvo nemoki – pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Kadangi įmonė buvo nemoki, atsakovai turėjo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokios pareigos neatliko ir toliau vykdė nuostolingą veiklą, todėl skolos kreditoriams augo, o turtas – mažėjo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Antai civilinėje byloje, kurioje kreditorius (juridinis asmuo), vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, iš skolininko akcininko reikalavo grąžinti pagal preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo sumokėtą avansą, pačiam skolininkui (bendrovei) negalint jo grąžinti dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinis teismas konstatavo, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Vertinant priežastinį ryšį iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).
Taigi, įmonės akcininko atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymui turi būti nustatytas akcininko nesąžiningas veikimas, lėmęs įmonės nemokumą, negalėjimą įvykdyti prievolių. Konstatuotina, kad šioje byloje ieškinys apeliacinės instancijos teismo sprendimu patenkintas nenustačius būtinųjų atsakomybės sąlygų – ieškovo nemokumo atsiradimo dėl akcininkų nesąžiningų veiksmų ir teisinio priežastinio ryšio. Taip pat konstatuotina, kad šioje byloje, padarydami išvadą, jog kasatoriai pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje nustatytas pareigas, teismai netinkamai įvertino nustatytą aplinkybę, kad kasatoriai suteikė 122 932,24 Eur (424 460,43 Lt) paskolas įmonei ir nereiškė reikalavimo jas grąžinti. Ši aplinkybė, iš esmės reiškianti akcininkų faktinį lėšų įnešimą į įmonę, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, vertintina kaip teikianti pagrindą padaryti išvadą, kad faktiškai susiklostė tokia pati situacija, kokia būtų buvusi, jei nuostolius akcininkai (kasatoriai) būtų dengę įnašais. Dėl to vertintina, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog kasatoriai faktiškai pažeidė nurodytas ABĮ nustatytas pareigas, ir spręstina, kad nėra kasatorių atsakomybės būtinosios sąlygos – nesąžiningų veiksmų.
Civilinė byla Nr. 3K-3-36-701/2017