Civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovą pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis, vairuojamas trečiojo asmens. Eismo įvykio metu ieškovas buvo sunkiai sužalotas. Trečiojo asmens vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje (atsakovas yra šio asmens teisių perėmėjas). Pagal draudimo sutartį draudikas įsipareigojo esant draudiminiam įvykiui atlyginti žalą asmeniui ir turtui.
Žalos atlyginimas dėl asmens sveikatos sužalojimo
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo. Už neturtinę žalą atsakingo asmens civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką yra sutartinė ir atsiranda civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Vienas iš jų – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Jo taikymo praktika dėl išmokos, kuri kompensuoja neturtinę žalą, priteisimo, buvo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2004 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005 ir kitose. Ne visuomet ji buvo vienoda. Diskusijos tuo klausimu buvo užbaigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006. Joje suformuota 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo praktikos taisyklė, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę.
Ieškinys draudikui civilinėje byloje buvo pareikštas po to, kai ieškinys nusikaltimą padariusiajam asmeniui baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėtas. Ieškovas remiasi tuo pačiu faktu – neturtinės žalos padarymu. Žalos faktą ir dydį turi įrodyti kreditorius. Neturtinės žalos faktą ir dydį taip pat tenka įrodinėti kreditoriui. Jis, atsižvelgdamas į šių nuostolių specifiką (kad tai bendrieji nuostoliai, kurių konkreti suma nustatoma teismo pagal tam tikrus kriterijus), privalo įrodyti neturtinės žalos faktą patvirtinančius ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbius kriterijus. Civilinio proceso įstatymų nustatyta, kad dalis faktinių bylos aplinkybių negali būti iš naujo įrodinėjamos, nes teismo jos jau buvo nustatytos.
Neturtinės žalos dydžio nustatymas
Jeigu neturtinė žala, kuri padaryta nusikalstamais veiksmais, buvo teismo nustatyta ir priteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nagrinėjant nukentėjusiojo asmens ieškinį teisiamajam – žalą padariusiajam asmeniui,- tai neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas jau yra išspręstas teismo ir negali būti svarstomas civilinėje byloje, kurią nukentėjusysis iškėlė nuteistojo asmens draudikui, apdraudusiajam pastarojo civilinę atsakomybę.
Asmens nusikalstamų veiksmų pasekmė gali būti neturtinės žalos padarymas nukentėjusiajam. Jeigu neturtinės žalos fakto ir dydžio klausimai buvo išspręsti pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį baudžiamojoje byloje, tai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patvirtintas neturtinės žalos padarymas nukentėjusiajam bei jos dydis yra prejudiciniai faktai ir civilinio proceso tvarka nėra peržiūrimi (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
Civilinės bylos užvedimas draudikui nėra pagrindas persvarstyti teismo baudžiamojo proceso tvarka nustatytą neturtinės žalos faktą ir dydį. Tai gali būti persvarstyta tik baudžiamojo proceso tvarka peržiūrint nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Civilinė byla Nr. 3K-3-531/2006