Civilinė byla dėl turtinės ir neturtinės žalos, sužalojus sveikatą, atlyginimo.
Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo: gyvenamajam namui remontuoti, invalido lifto įrengti, vaistams įsigyti; periodines išmokas dėl netekto darbingumo; periodines išmokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos už kito asmens slaugą, už masažą, už nekompensuojamuosius vaistus; kasmet mokamas periodines išmokas; neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu personalinėje įmonėje nukritus su liftu iš 2 m aukščio, jis buvo sužalotas, neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia. Dėl to ieškovo bute būtina atlikti remontą, įrengti liftą, kompensuoti vaistų įgijimo, slaugymo, masažo ir reabilitacinio gydymo išlaidas. Dėl sveikatos sužalojimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie yra nuolatinio pobūdžio, sumažėjo jo bendravimo su kitais žmonėmis galimybės. Kaltu dėl žalos padarymo pripažintas atsakovas.
Piniginė kompensacija už moralinę žalą
Moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas, jokie pinigai, joks materialus turtas, negali atstoti. Tačiau negalimumas jos materialiai visiškai atlyginti nereiškia, kad gali būti reikalaujama kompensacijos, kuri būtų beribė. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta moralinės žalos atlyginimo esmė. Svarbu, kad teismas nustatytų teisingą moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą.
Neturtinės žalos atlyginimas
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje L. Z. , M. Z. , v. Z., G. Z. v viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, byla, Nr. 3K-7-255, konstatavo: „Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli“.
Šioje byloje reikalavimas grindžiamas ieškovui padarytu sunkiu sveikatos sužalojimu. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas.
CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismai nustatė, kad žalai atsirasti padėjo didelis ieškovo neatsargumas.
Vienas iš esminių bylose nustatytų aplinkybių skirtumas yra tas, kad byloje Nr. 3K-3-371 sprendžiama dėl atlyginimo žalos, padarytos pašaliniam asmeniui, kuris nebuvo susijęs darbo santykiais su atsakovu ir negalėjo suvokti įrenginio pavojingumo bei netikėtos situacijos ir taip išvengti sveikatos sužalojimo ar sumažinti jos padarinius. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas buvo atsakovo darbuotojas, tiesiogiai dirbęs su įrenginiu (krovinių keltuvu), nors ir neteisėtai įrengtu. Įrenginys jam buvo žinomas, todėl ieškovas bent minimaliai suprato arba turėjo suprasti jo paskirtį bei pavojingumo laipsnį ir elgtis atitinkamai, kad išvengtų jam kenksmingų pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo ir nukentėjusio asmens kaltę.
Civilinė byla Nr. 3K–3–540/2006