Civilinė byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo, be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo.
Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atlikus kontrolinius žemės sklypo matavimus ir geodezinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Toje žemės sklypo dalyje yra stendas su reklama.
Stendą pagal nuomos sutartį su atsakove pastatė trečiasis asmuo. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad atsakovė neteisėtai, be jų ir ankstesnio žemės savininko leidimo trečiajam asmeniui išnuomojo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).
Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
Iš teismo nustatytų ir vertintų faktinių aplinkybių matyti, kad galutinės ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos nėra nustatytos, jos nėra aiškios (tikslios). Vien tai, kad preliminarūs žemės sklypų planai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Galutinės nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais. Žemės sklypų kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Iš to galima daryti išvadą, kad nėra aišku, kieno žemės sklype šiuo metu yra reklaminis stendas.
Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 65 punktas).
Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).
Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; pagal 2 dalį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Kaip minėta, atsakovė, turėdama teisę laisvai sudaryti sutartis, šia teise pasinaudojo. Pats žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo faktas ieškovams nuostolių nesukėlė. Todėl negalima teigti, kad atsakovė, išnuomodama žemės sklypo dalį, buvo nesąžininga.
Civilinė byla Nr. 3K-3-236-313/2017