Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutarčių aiškinimo, teisinio kvalifikavimo ir vykdymo.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl rašytinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo sąlygų aiškinimo ir vykdymo bei jų teisinio kvalifikavimo.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai sudarė Susitarimą, kuriame nurodė, kad ketina bendrai įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą ir tapti šio sklypo bendraturčiais. Susitarimo šalys susitarė, kad vėliau su šio žemės sklypo savininku sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įvykdyti kitas šiame Susitarime aptartas sąlygas.
Šalys šiuo Susitarimu įformino tarpusavio ikisutartinius susitarimus: tarpusavyje sudarė preliminarų susitarimą dėl būsimo bendro žemės sklypo, besiribojančio su šalių nuosavybės teise turimais žemės sklypais, pirkimo ir Susitarime nustatė pirkimo terminą, esmines sąlygas ir pan. Teismas Susitarimą pripažino sąlyginiu sandoriu su atidedamąja sąlyga ir privalomą susitarimo sąlygų vykdymą įvykus jame nurodytai aplinkybei.
CK 1.66 straipsnyje, apibrėžiančiame sąlyginį sandorį, nustatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (1 dalis); sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tam tikros aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (2 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas sąlyginį sandorį, yra nurodęs, kad pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį galimi sudaryti sąlyginiai sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai sandoriai gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Sąlyginių sandorių teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: 1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis); 2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, ar tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); 3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis); 4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 1.66 straipsnio 1 dalis); 5) nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017, 25 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis reikalavimas, nustatytas CK 1.68 straipsnio 4 dalyje, draudžiantis sąlygos buvimą sieti išimtinai su skolininko valia, taikomas tik atidedamajai sąlygai, t. y. lemiančiai sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą (CK 1.66 straipsnio 2 dalis). Ta pati nuostata pakartota CK 6.30 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Pažymėtina, kad CK 6.30 straipsnio 5 dalyje nustatyta ir minėto ribojimo išimtis – jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020, 30 punktas).
Civilinė byla Nr. e3K-3-295-219/2020
(8-676) 10660