Civilinė byla dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms.
Ieškovė prašė teismo: pripažinti negaliojančiais žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Ieškovė nurodė, kad ji dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo pastatą – prekybos patalpas. Pastatas yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Siekiant įsigyti nuosavybėn naudojamą valstybinės žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti, buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir jis buvo pateiktas savivaldybės administracijai suderinti, tačiau savivaldybės administracija nepritarė projektui.
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 78 punktas).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 79 punktas).
Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 80 punktas). Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 81 punktas).
Nagrinėjamu atveju ribų paženklinimo-parodymo aktas, abrisas ir žemės sklypo planas nėra administraciniai aktai ar sprendimai, reikalingi įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje. Jie yra žemės sklypo techniniai dokumentai, kurie tvirtinami administraciniu aktu ir tik tada jie įgyja juridinę galią arba ją praranda, panaikinus atitinkamą administracinį aktą.
Civilinė byla Nr. e3K-3-40-684/2021