Byla dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, savivaldybės tarybos norminio pobūdžio teisės akto, kuriuo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra valstybinės žemės sklypo nuomininkė, todėl ji teisės aktų nustatyta tvarka privalo mokėti žemės nuomos mokesčius. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatyti žemės nuomos tarifai. Vadovaujantis nurodytu sprendimu atsakovei buvo apskaičiuotas padidintas dydžio tarifas, skaičiuojamas nuo išnuomotos žemės vertės.
Aiškinant teisės akto normą, atsižvelgtina į jos sisteminius ryšius su aukštesnės teisinės galios norminių aktų nuostatomis, kurių pagrindu aiškinamoji norma priimta. Savivaldybės tarybos Sprendimas, dėl kurio aiškinimo kilo šalių ginčas, priimtas įgyvendinant valstybines funkcijas, perduotas savivaldybėms, vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798. Šio Vyriausybės nutarimo nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, teisę nustatyti konkretų tarifą, neviršijant nurodytų dydžių, suteikia savivaldybei, reglamentuoja, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje. Šios įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos neatskleidžia reikalavimų, kurie būtų pagrindas interpretuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 1.3 punkto turinį dėl jo taikymo byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste. Aiškinant teisės akto normą taip pat privalu vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Į šiuos principus turi atsižvelgti ne tik teismas, bet ir norminius teisės aktus priimantys subjektai, kad jų priimami teisės aktai neprieštarautų principams. Aiškindamas konkrečią teisės normą, teismas preziumuoja, kad civilinius santykius reglamentuojantį norminį aktą priėmęs subjektas suderino tokio akto nuostatas su teisės principais, be kita ko, proporcingumo principo reikalavimu, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrintų civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo principo nuostata, kad asmeniui skiriama sankcija turi būti proporcinga jo padarytam pažeidimui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais, pavyzdžiui, pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nors jo tarifai nustatomi metams, atsiradimas siejamas su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu. Nepaisant to, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, dydis nustatomas teisės aktuose ir šalys negali susitarti dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, šis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-414 nuostatos, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifas nustatomas metams (1 punktas), apmokestinamojo laikotarpio pradžia yra mokestinių metų sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d. (4 punktas), išreiškia savivaldybės tarybos valią pagal jai priskirtą kompetenciją apskritai nustatyti mokesčio tarifus, mokėtinus už kalendorinius metus, tačiau nurodytos ir kitos šioje byloje aktualios aiškinamo Sprendimo nuostatos (1.3, 3, 5 punktai) negali būti aiškinamos taip, kad, mokestinių metų bėgyje įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindo taikyti Sprendimo 1.3 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą atsiradimą, toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų iš šios nutarties 19 punkte nurodytų teisės principų kylančių reikalavimų.
Civilinė byla Nr. e3K-3-541-701/2016
(8-676) 10660