Žemės nuoma

Kasacinėje byloje sprendžiami valstybinės žemės sklypo sodininkų bendrijai suteikimo, žemės sklypo kaip nuomos teisinių santykių objekto ir nuomos mokesčio už naudojimąsi suteikta žeme klausimai.

Ieškovė prašė teismo priteisti 30 038,08 Eur (103 715,50 Lt) nesumokėto už 2009–2012 metus valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 1622,07 Eur (5600,69 Lt) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškovė nurodė, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka privalo mokėti nuomos mokestį už jos teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės naudojimą. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. 422p buvo perregistruoti atsakovės nuostatai ir išskirtas valstybinės žemės plotas. Šio potvarkio pagrindu susiklostė atsakovės ir valstybinės žemės savininkės valstybinės žemės nuomos santykiai. Generaliniame plane buvo įrašyta, kad atsakovei perduotame žemės sklype sodai sudaro 22,33 ha, keliai ir aikštelės – 2,98 ha, žalieji plotai – 15,06 ha, iš viso – 40,37 ha. Taigi apmokestinamas atsakovės bendrojo naudojimo žemės plotas yra 18,04 ha. Nors nėra parengti detalieji planai, neatlikti bendrijai suteikto žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau tai nelaikytina kliūtimi nemokėti nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme.

Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi tokie reikalavimai keliami ir iš žemės nuomos teisinių santykių kylančių teisių objektui. CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sklypo nuomos sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje aptariamos įstatymų nuostatos aiškinamos kaip nustatančios, kad sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir leidžiantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Tai yra imperatyvios įstatymo normos; nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Alsa“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-284/2011; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. G. ir kt.  v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2010; 2006 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2006; ir kt.).

Kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio objektas gali būti ne tik suformuoti ir viešame registre įregistruoti žemės sklypai, suteikti naudotis pagal nuomos sutartį ir pan., bet ir neregistruoti, tačiau suteikti naudotis žemės reformos metu ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka, padaryta netinkamai aiškinant žemę kaip nekilnojamąjį daiktą bei civilinių teisių objektą ir žemės nuomos sutarties dalyką apibrėžiančias materialiosios teisės normas. Kasacinis teismas pagrįstu pripažįsta kasatorės teiginį, kad ieškovė su kasatore teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip civilinių teisių subjektas – žemės nuomotoja, todėl turi visas nuomotojo pareigas, tarp jų pareigą perduoti atsakovei tinkamai identifikuotą ir viešame registre įregistruotą žemės sklypą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad kaip atsakovės naudojamos teritorijos gretimybė yra išskirtas geležinkelio ruožas, o savivaldybės tarybos sprendimuose nustatyta, kad nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo atleidžiama už valstybinio geležinkelio linijų, jų statinių, specialios paskirties įrenginių ir jų sanitarinės apsaugos zonų užimtą žemę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas valstybinės žemės nuomos mokestį, neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta geležinkelio linijos, jos statinių ir įrenginių bei jų sanitarinės apsaugos zonos užimamo žemės ploto dislokacija, jos plotas ir ribos. Šios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, apsiribojęs argumentu, kad atsakovė nepateikė prašymo atleisti nuo mokesčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra svarbi nuomos mokesčio dydžiui tuo atveju, jei pagal bylos aplinkybes būtų nustatytos dvi nutarties 31 punkte nurodytos sąlygos pareigai mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme konstatuoti, taip pat jos nustatymas gali turėti esminę reikšmę pagrindui priteisti nuomos mokestį apskritai, nes sklypo (sklypų), už kurį (kuriuos) priteistas nuomos mokestis, ribos ir dislokacija taip pat liko nenustatytos. Taigi byloje nenustatyta aplinkybė, kokią dalį atsakovės bendrojo naudojimo žemės užima geležinkelio linija ir jos statiniai, ir (ar) jų sanitarinės apsaugos zona, už kuriuos, kaip nustatė teismas, savivaldybės tarybos sprendimais nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo yra atleidžiama. Šios aplinkybės nustatymas taip pat yra fakto klausimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami atsakovės pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už jos teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės, kaip nekilnojamojo daikto ir civilinių teisių objekto, sąvoką, bei žemės suteikimo naudotis tvarką ir pagrindus reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, taip pažeisdami proceso teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla apeliacinės instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Civilinė byla Nr. 3K-3-173-421/2016

Kontaktai

(8-676) 10660
Scroll to Top
Konsultacija