Žalos atlyginimas

Civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos priteisimo.

Ieškovas nurodė, kad 2001 m. balandžio 6 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovei 22 200 Lt vienam mėnesiui, vėliau paskolos grąžinimo terminą pratęsė. Atsakovė laiku paskolos negrąžino, su ieškovu atsiskaitė tik 2011 metais, taigi ji dešimt metų neteisėtai naudojosi ieškovo lėšomis neatlygintinai ir be jo sutikimo, gaudama naudą sau. Ieškovas nurodė dėl tokių  atsakovės neteisėtų veiksmų patyręs 56 000 Lt žalos, nes dešimt metų negalėjo pinigų naudoti savo reikmėms, investuoti jų kaip indėlių Turkijos banke ir Vokietijos žemės ūkio bendrovėje ir gauti po 12 proc. metinių palūkanų.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. O. N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. UAB „Mobusta“, bylos Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v.  S. D., bylos Nr. 3K-3-514/2005; kt.).

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Hansa – LTB” v. A. M., bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v.  AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; kt.).

Civilinė byla Nr. 3K-3-560/2014 (S)

Kontaktai

(8-676) 10660
Scroll to Top
Konsultacija