Byloje keliami neturtinės žalos, kai ji padaryta asmens sveikatai dėl kito asmens nusikaltimo, atlyginimo, civilinės atsakomybės taikymo, kai nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar padidėti, senaties termino taikymo žalos padariusio asmens draudikui klausimai.
Ieškovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 20 d. apie 18 val. 35 min. trečiasis asmuo V. M., vairuodamas atsakovui VĮ Anykščių miškų urėdijai priklausantį automobilį Anykščiuose, J. Biliūno ir J. Jablonskio gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, nepraleisdamas priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio ieškovo vairuojamo automobilio, susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata (muštinės plėštinės žaizdos veide, daugybiniai veido kaulų lūžiai, akies sumušimas, dešinės akies optinio nervo pažeidimas ir kt.). Ieškovas teigė, kad dėl šio įvykio kaltas automobilį vairavęs trečiasis asmuo.
Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.250 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo yra nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Legrona“ v. Lietuvos Respublikos valstybė, bylos Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylosNr. 3K-3-337/2006).
Taigi, CK 6.250 straipsnis yra materialiosios teisės norma, kurioje pateikiama neturtinės žalos samprata, šios žalos atlyginimo sąlygos bei žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kai ji padaryta asmens sveikatai dėl kito asmens priešingo teisei elgesio, reiškia reikalavimą taikyti civilinę deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl yra taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir principai.
CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Reikalavimams atlyginti neturtinę žalą sveikatos sužalojimo atveju šios normos išimčių nenustatyta. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Vadinamosios „mišrios kaltės“ ir jos įtakos atlygintinos neturtinės žalos dydžiui problema iš esmės ir dominuoja sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo bylose, kur yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra specifinis nukentėjusio asmens kaltės reikšmingumo aspektu. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Dėl to, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. M. J., bylos Nr. 3K-3-171/2011). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis), o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).
Civilinė byla Nr. 3K-3-133/2013 (S)
(8-676) 10660