Žala sveikatai

Byloje keliamas teisės klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vaikui ir motinai, kai sužalojama vaiko sveikata.

Ieškovai G. M. ir J. M. prašė priteisti iš atsakovo Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ J. M. 1242,36 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o G. M. – 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad 2010 m. spalio 21 d. atsakovo Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ darbuotojos (trečiojo asmens J. J.) neprižiūrimas ieškovas G. M., kuriam tuo metu buvo treji metai, nukrito nuo vyresnio amžiaus vaikų zonoje buvusio metalinio laivo kopėčių, galva atsitrenkė į metalinę laivo pagrindo briauną ir susižalojo. J. J. nesuteikė būtinos pirmosios medicininės pagalbos, apie įvykį nepranešė medikams, darželio vadovybei ir ugdytinio artimiesiems.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įįstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintusir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintuskriterijus(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009;2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Taigi priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma, suponuojančia teismų pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008; kt.). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nė viena iš kasaciniame skunde nurodomų bylų nėra savo aplinkybėmis identiška nagrinėjamai bylai: nors visose šiose bylose buvo padaryta žala sveikatai neatsargiais veiksmais, bet sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra skirtingos; pažymėtina, kad nėra identiškos ir kitos aplinkybės, reikšmingos nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tos aplinkybės, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra identiškos arba labai panašios, dar nereiškia, kad bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turės reikšmės ir kitos aplinkybės (pvz., žalą padariusio asmens turtinė padėtį, padarytos turtinės žalos dydis ir pan.), ir jų visuma lems vienokį ar kitokį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaip minėta, teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įįstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintusir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintuskriterijus(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009;2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmeta kasacinio skundo argumentą, kad teismų nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės neatitinka teismų praktikos panašiose bylose.

Civilinė byla Nr. 3K-3-80-706/2015

Kontaktai

(8-676) 10660