Byloje sprendžiami bendrųjų sutarčių teisės principų taikymo vartojimo sutartyse, nuostolių fakto tinkamo nustatymo pažeidimo klausimai.
Rangovas UAB „Stiklo briauna“ ir atsakovas V. B. 2008 m. rugpjūčio 15 d. sudarė Statybos rangos sutartį dėl ventiliuojamų fasado darbų vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atlikimo (toliau – ir Sutartis, rangos sutartis). Atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir per 21 dieną nuo Baigiamojo darbų atlikimo akto pateikimo pasirašyti arba motyvuotai atsisakyti jį pasirašyti (su išlygomis), už darbus sumokėti sutartą kainą, t. y. 300 003 Lt. Kadangi atsakovas atliktų darbų nepriėmė, akto nepasirašė, tai rangovas 2009 m. rugpjūčio 17 d. Baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę pasirašė pats ir per antstolį 2009 m. rugsėjo 2 d. įteikė užsakovui V. B. . Ieškovas UAB „Inkaso“, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Stiklo briauna“, pareiškė ieškinį.
Pažymėtina, kad vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Mažoji bendrija „GDG“ v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-228/2014; kt.). Bendrųjų sutartis reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu vartojimo sutarčių instituto teisės normos taikomos kaip specialiosios, t. y. tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialiosios vartojimo sutarčių taisyklės, taikomos bendrosios CK sutarčių teisės nuostatos ir kitos bendrosios teisės normos. Vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji teisės, inter alia sutarčių teisės principai, kuriuos taikant ir jų požiūriu vertinant sutarties šalių elgesį turi būti atsižvelgta į vartojimo santykių ypatumus.
CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2014
(8-676) 10660