Ginčas byloje yra kilęs dėl valdybos nario komercinės veiklos kvalifikavimo paslaugų sutartiniais santykiais.
Ieškovas UAB „Elguva“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2005 m. rugsėjo 30 d. paslaugų sutartį, sudarytą UAB „Elguva“ ir UAB „Eltava“, negaliojančia bei priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Eltava“ ir T. Z. 188 800 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad UAB „Eltava“ buvo įsteigta 2005 m. rugsėjo 8 d., vienintelis akcininkas buvo atsakovas T. Z., tačiau UAB „Eltava“ realiai jokių paslaugų pagal sutartį neteikė, o visą darbą vykdė pati UAB „Elguva“; bet koks T. Z. dalyvavimas įgyvendinant investicinį projektą, ieškovo nuomone, buvo sąlygotas jo pareigų UAB „Elguva“ valdyboje. Pagal sutartį ieškovas sumokėjo 188 800 Lt avansą. Jis ginčijamą sutartį prašė pripažinti negaliojančia CK 1.80, 1.87 ir 1.91 straipsniuose išvardytais pagrindais.
CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusio ABĮ 19 straipsnio 6 dalį (toliau tekste kalbama apie nurodytos redakcijos ABĮ), bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad kasdienę bendrovės veiklą organizuoja bendrovės vadovas, o 8 dalyje papildomai nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Kaip matyti, bendrovės vadovas atlieka kasdienio bendrovės valdymo funkciją, kuri pasireiškia tiek bendrovės vidaus administravimu, tiek bendrovės atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Pagal ABĮ 19 straipsnio 2 dalį, bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. ABĮ 34 straipsnyje reglamentuojant valdybos kompetenciją nurodomas jos atliekamų uždavinių sąrašas, įskaitant tai, kad valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes, sprendimus dėl disponavimo ilgalaikiu turtu, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, sprendimą restruktūrizuoti bendrovę ir kt. Palyginus ABĮ nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui. Nurodytas valdybos ir bendrovės vadovo kompetencijos skirtumas lemia ir skirtingą apmokėjimą už jų darbą. Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovo atlyginimą nustato bendrovės valdyba, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Šios nuostatos reiškia, kad bendrovės vadovo atlyginimui ir kitoms socialinėms garantijoms taikomas DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas, pagal kurį vadovas turi neatšaukiamą teisę į nuolatinį atlyginimą už atliekamas valdymo funkcijas. Apmokėjimą valdybos nariams reglamentavo ABĮ 33 straipsnio 11 dalis, pagal kurią, už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos metinės išmokos (tantjemos). Pagal ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 10 punktą tantjemos paskirstytinojo pelno struktūroje nurodytos šalia premijų darbuotojams, o 7 dalyje jų išmokėjimas ribojamas taisykle, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.
Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad nagrinėjamu atveju į valdybos funkcijas neįėjo dalyvavimas kasdienėje bendrovės komercinėje veikloje ir bendrovės sandorių sudarymas ar vykdymas, todėl negalima teigti, kad organizuodamas statybas valdybos pirmininkas T. Z. iš tiesų teikė ne paslaugas pagal atskirą sutartį, bet vykdė valdybos funkcijas ir gavo ginčijama sutartimi užslėptą atlyginimą kaip valdybos narys, arba, kitaip tariant, už tas pačias paslaugas gavo dvigubą apmokėjimą – ir kaip valdybos narys, ir kaip paslaugos teikėjas.
Civilinė byla Nr. 3K-3-6/2012