Civilinė bylė dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Byla dėl juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimo.
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Reina“. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. birželio 16 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugsėjo 13 d., 2011 m. spalio 3 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. vasario 29 d. nutartimis patvirtino BUAB „Reina“ kreditorių 2 812 413,16 Lt reikalavimus, kurie, ieškovo teigimu, yra žala, atsiradusi dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad, 2008 m. balanso duomenimis, įmonės turtas 2008 m. pabaigoje buvo 3 093 434 Lt, įstatinis kapitalas – 46 800 Lt, o nuostoliai siekė 2 515 194 Lt. Po vienų metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 5 561 828 Lt. 2008 metais bendrovės turto vertė palyginti su 2007 metais sumažėjo 1 110 205 Lt, nepaskirstyti nuostoliai per 2008 metus padidėjo (1 754 902 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 678 704 Lt. Ieškovo teigimu, esant tokiai situacijai, atsakovas UAB „Reina“ vadovas ir vienintelė bendrovės akcininkė atsakovė R. V. turėjo imtis reikiamų priemonių, t. y. jau prieš trejus metus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.
Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Kaip buvo minėta, įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir bankroto bylose, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), tačiau aktyvus teismo vaidmuo tokiose bylose lemia, kad tais atvejais, kai teismui nepateikiami duomenys apie įmonės turtinę padėtį arba jų nepakanka įmonės nemokumo (mokumo) faktui konstatuoti, teismas turi teisę imtis iniciatyvos rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai teismui savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, teismas turi pagrindą mokumą ar nemokumą nustatyti pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį.
Civilinė byla Nr. 3K-3-567/2014
(8-676) 10660