Civilinėje byloje sprendžiama dėl tyčinio bankroto.
Pareiškėja bankroto administratorė UAB „Valnetas“ prašė teismo pripažinti BUAB „ERP“ (toliau – ir bendrovė) bankrotą tyčiniu.
Pareiškėja nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas M. Z. ir akcininkai G. R. bei O. R. turėjo anksčiau inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nes bendrovė buvo nemoki jau tada, kai buvo sudarytas 2011 m. rugsėjo 30 d. balansas.
Buvęs bendrovės vadovas M. Z. nevykdo teismo ir antstolio įpareigojimų – iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto. Be to, UAB „ERP“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; kt.).
Kasaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės yra grindžiami lingvistiniais netinkamos ĮBĮ redakcijos 20 straipsnio aiškinimais. Esminė aplinkybių visuma, pagal kurią teismai konstatavo, kad kasatoriai sukėlė UAB „ERP“ tyčinį bankrotą, – veiklos perkėlimas į kitas įmones. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad bendrovės akcininkams G. R. ir O. R. perėjus dirbti į UAB „InnoForce“, UAB „ERP“ buvo sudaryta ne tik konkurencija, tačiau šie suinteresuoti asmenys sąmoningai siekė pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos ir ėmėsi veiksmų, kuriuos teismai pripažino atitinkančiais tyčinio bankroto požymius. Teisėjų kolegija nurodo, kad vienu iš tyčinio bankroto sukėlimo pagrindų gali būti veiklos perkėlimas į kitas įmones, kuriuo siekiama išvengti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar (ir) sužlugdyti įmonę.
Kasatorių teigimu, jų pirmasis bandymas 2012 m. sausio 30 d. iškelti bankroto bylą UAB „ERP“ buvo jų, kaip juridinio asmens dalyvių, pareigos vykdymas pagal ĮBĮ, todėl jo negalima laikyti tyčinio bankroto kriterijumi. Su šiais kasatorių argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Faktas, kad kasatoriai kreipėsi į teismą prašydami iškelti bendrovei bankroto bylą, nebūtų laikomas pagrindu pripažinti BUAB „ERP“ bankrotą tyčiniu, jeigu byloje nebūtų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju kasatoriai siekė ne vykdyti savo įstatyme nustatytą pareigą, o dėl konflikto su UAB „ERP“ vadovu M. Z. pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos. Teismai nustatė, kad UAB „ERP“ nemokumas padidėjo tuomet, kai akcininkai G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir pažymėjo, kad būtent po šio kreipimosi įmonė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau išaugo. Šiais veiksmais kasatoriai iš esmės prisidėjo prie to, kad buvo sukeltas tyčinis UAB „ERP“ bankrotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šių aplinkybių visuma, t. y. veiklos perkėlimas į kitą bendrovę siekiant atsikratyti konkurento, yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
Civilinė byla Nr. 3K-3-466-690 /2016
(8-676) 10660