Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, tėvystės nustatymo.
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 300 Eur išlaikymo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Kaip minėta anksčiau, tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Nagrinėjamu atveju siekis nustatyti tikrąją vaiko kilmę nepaneigia socialinės tėvystės reikšmės vaikui, tačiau objektyvus ir šalių neginčijamas faktas, kad asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, ir tai, kad byloje pateikti paaiškinimai suteikia pagrindą manyti, jog yra galimybė nustatyti biologinį nepilnamečio vaiko tėvą, įpareigoja teismą spręsti tėvystės nuginčijimo klausimą iš esmės.
Civilinė byla Nr. e2A-1108-642/2020
(8-676) 10660