Civilinė byla dėl sutuoktinių bendro turto sudėties nustatymą ir jo padalijimo būdo parinkimo.
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, teismas privalo atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, gali atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybių ypatumus. Pažymėtina, kad teismas pirmiausia turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus dėl turto padalijimo. Jeigu sutuoktiniai šiuo klausimu nesutaria, tai turto padalijimo būdą parenka teismas, atsižvelgęs į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir įvertinęs konkrečioje byloje nustatytas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl trylikos butų, esančių duomenys neskelbtini, padalijimo. Pirmosios instancijos teismas visus butus paskyrė ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad butus galima padalyti natūra, atsižvelgęs į šalims priteistino nekilnojamojo turto vertę, sprendė, kad atsakovui priteistinas vienas iš trylikos butų (butas Nr. 6, vertė – 13 000 Lt).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovui butą Nr. 6 natūra.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios (pvz., itin sudėtingi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra ypač blogi ir dėl to jiems būtų labai sudėtinga gyventi bendroje gyvenamojoje aplinkoje ir derinti interesus, susijusius su bendro turto naudojimu. Tai reiškia, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė – itin blogi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai –, dėl kurios šalims priklausančių trylikos būtų padalijimas natūra negalimas, nes tai neatitiktų jų interesų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus bei šios bylos ypatumus (itin blogus šalių santykius), nusprendė nedalyti butų natūra, juos visus paskiriant ieškovei, o atsakovui – kitą lygiavertį nekilnojamąjį turtą. Kasacinis teismas pripažįsta tokį teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, kad teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes teismas konstatavo nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymo įvertinimo proceso teisės normų. Dėl nurodytų motyvų ieškovės kasacinis skundas tenkintinas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo keistina, priteisiant butą Nr. 6 ieškovei, o atsakovui iš jos – piniginę kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Civilinė byla Nr. 3K-3-1/2013
(8-676) 10660