Civilinėje byloje sprendžiama dėl vienašališko mišrios sutarties, turinčios paslaugų sutarties elementų, nutraukimo atvejo.
Šioje byloje ginčo dėl sutarčių kvalifikavimo kaip mišrių, turinčių tiek nuomos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių, nėra. Ieškovė ginčija atsakovės teisę vienašališkai nutraukti šias sutartis, remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė Paslaugų teikimo sutartį bei priedą prie šios sutarties, jų pagrindu ieškovė atsakovei teikė daikto nuomos ir keitimo paslaugas Sutartyse nustatytu grafiku bei dažnumu. Sutartyje nustatyta, kad jos terminas yra ribotas. Sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas dar 12 mėnesių, jei nė viena iš šalių iki Sutarties pasibaigimo nepareiškia noro nutraukti Sutartį. Šalys Sutartyje susitarė, kad šalis, nutraukusi Sutartį pirma laiko, moka netesybas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pranešimu apie Sutarties nutraukimą pranešė, kad nuo atitinkamos datos nutraukia Sutartis. Ieškovės teigimu, atsakovė, nesibaigus šalių Sutarties terminui, vienašališkai prieš terminą nutraukė Sutartį, todėl, remiantis šalių Sutarties sąlygomis, atsakovei atsirado pareiga mokėti šalių Sutartyje suderintas ir sutartas netesybas. Įvykus šioms aplinkybėms, ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą pagal Sutartį sumokėti netesybas ir netesybų apskaičiavimo pažymą, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti prievolę.
CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokios sutartys kasacinio teismo praktikoje vadinamos mišriomis sutartimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, mišrios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai šalių sudarytoje sutartyje tarpusavyje susietas skirtingų sutartinės prigimties prievolių (paslaugų ir nuomos) vykdymas, nedalomomis, tarpusavyje neatsiejamomis laikytinos ne pačios paslaugos ir nuomos prievolės, bet šių prievolių šalių valia susietų sutarčių vykdymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 26 punktą).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl susietų sutarčių vykdymo pagal mišrią sutartį, be kita ko, atsižvelgiama į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes ir į konkrečias sutarties nuostatas, kurių turinys nustatomas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Jeigu mišrioje sutartyje nepasisakyta dėl atskiros rūšies įstatymais tam tikrai sutarčiai nustatytų teisių ir pareigų ar jos yra imperatyvaus pobūdžio, kad negalima jų pakeisti šalių susitarimu (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), tai mišrią sutartį vykdant yra įgyvendinamos įstatymo nustatytos šalių teisės ar pareigos kiekvienai iš vykdomų sutarčių (CK 6.156 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 26 punktas).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į paslaugų sutarties šalies kliento teisės atsisakyti sutarties absoliutų pobūdį, ir sudarant mišrią sutartį ši kliento teisė neturi būti paneigiama. Nėra pagrindo ją paneigti sprendžiant dėl mišrios sutarties vykdymo ar galimybės tokią mišrią sutartį nutraukti. Sudarydamas mišrią sutartį, kurios viena dalis – dėl atlygintinų paslaugų teikimo, sutarties kontrahentas turi vadovautis kliento teisės atsisakyti paslaugų absoliutumu. Tai reiškia, kad šalių susitarimo sąlygos dėl mišrios sutarties nutraukimo negali įtraukti nuostatų, kurios varžytų kliento teisę atsisakyti sutarties pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 32 punktą).
Vadinasi, atsakovė, kaip paslaugų sutarties šalis (klientė), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo.
Civilinė byla Nr. e3K-3-258-403/2020
(8-676) 10660