Ginčas byloje kilo dėl to, ar įsigydamas vertybinius popierius banko paskolintomis lėšomis ieškovas suklydo sudarydamas sandorius ir ar platindamas vertybinius popierius bankas pakankamai atskleidė tų vertybinių popierių rizikos veiksnius ieškovui, kaip neprofesionaliajam investuotojui.
Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos Skolinimo sutartį ir Obligacijų sutartį; priteisti iš banko ieškovui 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos mėnesį atsakovas pasiūlė ieškovui atvykti į banko platinamą investavimo produkto – obligacijų, susijusių su akcijų indeksais, pristatymą, jį pravedė darbuotoja R. T. Per pristatymą buvo teigiama, kad siūlomos įsigyti obligacijos yra labai saugus, nerizikingas produktas, skirtas neprofesionaliajam investuotojui; buvo teikiamos lentelės, kuriose nurodomi dideli investicijų prieaugiai, o ieškovas buvo susipažinęs ir su kita banko platinama medžiaga apie obligacijas, susietas su akcijų indeksais, kur buvo kalbama apie garantuotą 6 proc. pelną. Ieškovas buvo patikintas, kad prieaugis bus ne mažesnis nei 6 proc., ieškovas tik turi įsigyti siūlomų obligacijų, o visa investavimo veikla užsiims bankas. Kadangi ieškovas neturėjo jokių lėšų investuoti, banko atstovė R. T. pasiūlė skolintis iš banko reikalingas lėšas ir jomis apmokėti įsigyjamas obligacijas, nurodydama, kad banko paskolos palūkanos bus bet kokiu atveju mažesnės nei palūkanos, kurias ieškovas gaus iš įsigyjamų obligacijų.
Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymais įtvirtintą reguliavimą ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad atsakovas turėjo pareigą laikytis nurodytų informacijos klientui dėl investavimo paslaugų rizikos atskleidimo reikalavimų. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-492-1746/2012. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Taigi ginčo sandorių sudarymo rizikų atskleidimo reikalavimo atsakovas privalėjo laikytis.
Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad bankas investuotojams siūlė įsigyti investavimo produktą – obligacijas, susietas su akcijų indeksais. Ieškovas ginčijamais sandoriais įsigijo atsakovo išleistus SASO vertybinius popierius (su akcijomis susietas obligacijas) ne nuosavomis, o atsakovo paskolintomis lėšomis, sudarydamas su banku Skolinimo sutartį, kurioje buvo įtvirtinta 5 proc. palūkanų norma. Dėl to siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeitė, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunama priemoka turėjo atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šį skirtumą bankas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; kt.).
Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą itin aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, t. y. kad obligacijų išpirkimo metu susiklosčius nepalankiai situacijai ieškovas atgaus tik nominaliąją obligacijų vertę, o neturint lėšų palūkanoms pagal paskolos sutartį sumokėti, palūkanų dengimas (išieškojimas) bus vykdomas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Byloje remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis nustatyta, kad obligacijų platinimo metu atsakovas praktiškai akcentavo tik investicijų naudą, sudarant saugios, užtikrintos investicijos įspūdį, o informavimo pareigą atliko formaliai ir šiuo atveju aiškiai netinkamai. Tačiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).
Civilinė byla Nr. 3K-3-77-378/2015
(8-676) 10660