Civilinė byla dėl skolos priteisimo.
Ieškovo UAB ,,Salgesta“ (rangovas) ir atsakovo UAB „Big Stone“ (užsakovas) 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 01/08/2007 (toliau – Sutartis) pagrindu ieškovas atsakovui priklausančiame viešbutyje „Big Stone“, esančiame Ukmergėje, atliko bendrastatybinius ir apdailos darbus. Pagal Sutarties 2.1 ir 13.1 punktus darbų apimtys ir kaina privalėjo būti nurodyti šalių patvirtintose lokalinėse sąmatose, kurios turėjo būti neatskiriami Sutarties priedai, tačiau to nebuvo padaryta, todėl atsakovas atsiskaitydavo pagal pateiktus šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo teigimu, atsakovas už atliktus darbus atsiskaitė iš dalies, t. y. sumokėjo 192 935,27 Lt, tačiau liko skolingas ieškinyje nurodytą sumą, todėl prašė nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą.
Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Tokiu atveju yra taikoma CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostata su atitinkamais pakeitimais, atsižvelgiant į statybos rangos ypatumus, kad statybos rangos sutartyje nurodoma statybos rangos darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdai ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles.
Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad darbų kaina bus nustatoma pagal šalių pasirašytas ir suderintas lokalines sąmatas, bet šios sąmatos nebuvo sudarytos. Taip faktiškai susiklostė situacija, kad statybos rangos darbų kaina sutartyje nenurodyta, o jos apskaičiavimo būdai ar kriterijai taip pat nenustatyti. Tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą.
Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais.
Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika. Darbuotojų darbo užmokesčio lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis Rekomendacijomis, o ne atsižvelgiant į faktiškai išleistas lėšas, nes turi būti naudojama įprasta apmokėti skirta suma, o ne suma, sumokėta darbuotojams konkrečiu atveju (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Išlaidos darbo užmokesčiui rangos teisiniuose santykiuose ir darbo teisiniuose santykiuose nėra tapačios sąvokos, nes rangovą ir jo darbuotojus įmonės viduje sieja darbo teisiniai santykiai, reglamentuojami darbo teisės normų; darbuotojams mokamas darbo užmokestis gali priklausyti nuo darbo įstatymų reikalavimų, įmonės finansinės būklės ir pan.
Tuo tarpu rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. Rangovas pagal bendruosius prievolių vykdymo principus privalo ekonomiškai vykdyti prievolę, t. y. neišlaidauti (samdydamas darbuotojus, nuomodamasis techniką, pirkdamas medžiagas ir kt.), tuo pačiu užtikrindamas atliekamų darbų kokybę. Tokiu atveju jis turi teisę į tai, ką sutaupė, nes tai – rangovo ekonomija (CK 6.654 straipsnis); ši teisė išlieka ir tada, kai teismas nustato statybos rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamoje byloje statybos rangos darbų kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į pakartotinės ekspertizės išvadas, kuriose ši kaina eksperto apskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijomis bei atliktų darbų aktais ir jų pagrindu eksperto sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, įvertinus faktiškai atliktų darbų apimtį bei šiems darbams taikomus kokybės reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos kainas. Ši kaina bei jos apskaičiavimo būdas teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus bei neprieštarauja CK 6.654 straipsnio nuostatoms.
Civilinė byla Nr. 3K-3-29/2013 (S)
(8-676) 10660