Ginčas kilo dėl ne visiško atsiskaitymo už atliktus statybos darbus.
Ieškovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 1 515 166,86 Lt skolą, 170 716 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo pagrindinį reikalavimą ieškovas kildino iš šalių 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties (toliau – Sutartis) ir jos papildomų susitarimų. Jis nurodė, kad atliko statybos darbus, tačiau atsakovas su juo ne visiškai atsiskaitė.
Nagrinėjamo ginčo atveju šalys sudarytoje Statybos rangos sutartyje nustatė užsakovo atsiskaitymo su rangovu tvarką bei eiliškumą, rangovui nustatė draudimo poliso garantiniam laikotarpiui pateikimo sąlygą, taip pat susitarė dėl vadinamosios „sulaikymo“ sąlygos (sutarties 3.5 punktas). Susitarimas dėl šios sąlygos – tai susitarimas, kuriuo statybos rangos sutarties šalys 5 proc. užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susieja su tam tikrų veiksmų atlikimu – baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu ir garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner development“, bylos Nr. 3K-3-468/2011). Taigi, kolegijos nurodyti ir sutartyje užfiksuoti sutarties šalių susitarimai neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl jų, minėta, buvo galima sutartyje susitarti, todėl sutarties šalims jie yra privalomi (CK 6.189 straipsnis 1 dalis).
Sutartimi šalys galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus padarė priklausomą nuo baigiamojo darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo (sutarties 3.5.2 punktas). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos, įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnis 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Statybų pasažas“ v. UAB „Senamiesčio svečių namai“, bylos Nr. 3K-3-504/2009).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad sutarties sąlyga, su kuria siejama užsakovo galutinio atsiskaitymo su rangovu pagal sutartį pareiga, neįvykdyta – baigiamasis darbų perdavimo ir priėmimo aktas šalių nepasirašytas ir nėra vienašališkai rangovo pasirašyto akto, kaip tai reikalaujama pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį. Tačiau taip pat pažymėtina bylą nagrinėjusių teismų vieningai nustatyta aplinkybė, jog darbai pagal rangos sutartį statytame objekte yra atlikti, o 2007 m. gruodžio 28 d. ir 2008 m. spalio 21 d. komisijos aktais, kuriuos, beje, pasirašė ir užsakovo UAB „Arno vila“ generalinis direktorius, objektas pripažintas tinkamu naudoti. Be to, dalis statybos darbų pagal rangos sutartį rezultato perleista tretiesiems asmenims (CPK 353 straipsnis 1 dalis).
Taigi, pripažįstant perdavimo ir priėmimo akto svarbą tinkamo rangos sutarties įvykdymo ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus atsiradimui konstatuoti, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, ką ir padarė bylą išnagrinėję teismai, kad rangovas neturi reikalavimo teisės, o užsakovas neturi pareigos galutinai atsiskaityti už darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį. Tačiau toks teisinis tarp šalių susiklosčiusios situacijos traktavimas šiame ginčo nagrinėjimo etape lemtų itin formalią teismo poziciją, kuri iš esmės neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, nes ieškovo reikalavimo teisės paneigimas pirmiau nurodytu aspektu – nėra tinkamai, CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka įforminto darbų perdavimo ir priėmimo akto – tuo atveju, kada darbai pagal statybos rangos sutartį yra atlikti, suponuotų ieškovo pareigą, norint gauti reikalavimo patenkinimą, tinkamai, CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka įforminti darbų perdavimo ir priėmimo aktą ir vėl pareikšti ieškinį teisme dėl to paties reikalavimo tik kitu pagrindu. Minėta, kad darbų pagal statybos rangos sutartį rezultatu atsakovas naudojasi nuo 2008 m. spalio mėn., dalis darbų rezultato perleista tretiesiems asmenims. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. G. A., bylos Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007.
Taip pat kasacinio teismo praktikoje akcentuojama šalių pareiga vykdant rangos sutartį laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E.M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004.
Dėl to nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje nepaneigiant darbų perdavimo ir priėmimo akto, kaip sąlygos tinkamam sutarties įvykdymui konstatuoti ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus svarbos, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime išanalizuotą komunikavimo tarp šalių dėl darbų perdavimo ir priėmimo pobūdį, kas rodytų ir atsakovo bendradarbiavimo pareigos vykdymo stoką.
Civilinė byla Nr. 3K-3-536/2011