Civilinė byla dėl baudos skyrimo skolininkams pagal antstolio prašymą už antstolio reikalavimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Pareiškėja antstolė V. D. pareiškimu dėl teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl baudos paskyrimo skolininkams, prašydama skolininkams J. V. ir V. V. skirti baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.
Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo pripažinta nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančia, taikyta restitucija, atsakovai įpareigoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei atitinkamas dalis nekilnojamojo turto (200/600 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo (žymimo plane 1A2p, unikalus Nr. 2199-60004-4012), vykdymas. Teismo sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu skolininkai įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto perdavimu išieškotojai.
Nekilnojamųjų daiktų teisinio režimo pagrindiniai ypatumai yra tokie, kad visi nekilnojamieji daiktai registruojami viešajame registre; sandoriai dėl nekilnojamųjų daiktų sudaromi notarine tvarka ir registruojami. Byloje nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre po teismo sprendimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia įsiteisėjimo įregistruotos išieškotojos vardu. Nuosavybės teisės turinys atskleidžiamas CK 4.37 straipsnyje. Jame nustatyta kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimas išieškotojos vardu suteikia jai teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau gyvenamajame name palikti skolininkų kilnojamieji daiktai (baldai) trukdo savininkei laisva valia priimti sprendimus dėl nuosavybės objekto naudojimo ir valdymo. Teisinis priimto sprendimo poveikis bus pasiektas, kai skolininkai atliks veiksmus, kuriuos atlikti juos įpareigojo teismas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. Teismo sprendimu skolininkai įpareigoti perduoti nekilnojamąjį turtą išieškotojos nuosavybėn, tokiu atveju teismo sprendime nurodytas teisių gynimo būdas bus laikomas tinkamai įvykdytu, kai turto savininkas galės laisvai įgyvendinti įstatyme – CK 4.37 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teises.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiam tikslui pasiekti nėra būtinas teismo sprendimas dėl skolininkų daiktų iškeldinimo. Nagrinėjamu atveju bylos specifika yra ta, kad vykdomas sprendimas, kuriuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojanti, taikyta restitucija natūra ir sutarties šalys yra įpareigotos grąžinti tai, ką yra gavusios pagal sutartį. CK 6.398 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Perduodant nekilnojamąjį daiktą, nepakanka vien įforminti perdavimą daikto priėmimo – perdavimo aktu, o vadovaujantis CK 4.27 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.317 straipsnio 4 dalimi būtina pašalinti ir to daikto valdymo teisės kliūtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir nekilnojamojo turto sutartį teismo sprendimu pripažinus negaliojančia bei taikant restituciją natūra, t. y. grąžinant turtą pardavėjui. Vykdymo procese aptartus reikalavimus atitinkantis aktas dėl nekilnojamojo turto perdavimo nėra surašytas. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad kasatoriai yra tinkamai įvykdę teismo sprendimą perduoti namo dalį išieškotojai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriai šį sprendimą įvykdė tik iš dalies (perdavė raktus, namo dalyje liko kasatorių kilnojamasis turtas (baldai), nes išieškotoja neturi galimybės netrukdomai naudotis savo nuosavybe visa apimtimi (žr., mutatis mutandis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, priimtą byloje Matheus v. France, no. 62740/00, 31 March 2005).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis teismų padarytas išvadas, kad skolininkams, neatliekantiems teismo sprendime nustatytų įpareigojamų, taikomos įstatyme nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybė turi garantuoti veiksmingą teismų sprendimų vykdymo sistemą (baudų skyrimas – šios sistemos dalis), priešingu atveju kyla pavojus pažeisti tiek procesines, tiek materialiąsias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) tikslus (žr., pvz., Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40).
Pažymėtina, kad pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2008; ir kt.).
Civilinė byla Nr. 3K-3-107-687/2015
(8-676) 10660