Ginčas civilinėje byloje dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių.
Teismas sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų nusprendė, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui pagal kredito sutartį šalys vykdys solidariai. Tačiau paskutiniu laikotarpiu ieškovė praktiškai viena vykdė abiejų šalių solidariąją prievolę kreditoriui.
Ieškovės nuomone, atsakovas sąmoningai nemokėjo prievolės, nors yra darbingo amžiaus, sveikas, o jo gaunamos pajamos yra du kartus didesnės nei ieškovės. Solidariąją pareigą įvykdžiusi ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolio, t. y. atsakovo, lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš kredito sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Pagal savo pobūdį tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. CK 6.33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės; šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti.
Be to, minėta prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji, teismų procesiniais sprendimais santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) nepadalyta, taigi jie išliko solidariosios prievolės subjektai.
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
CK 6.113 straipsnyje nustatyta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovė įvykdė prievolės dalį kredito sutartyje nustatytu terminu pagal šalių suderintą grafiką. Atsakovui prievolės vykdymo tvarka, kredito grąžinimo ir įmokų mokėjimo grafikas bei terminai yra žinomi. Taigi atsakovas, būdamas sutartinės terminuotos prievolės šalis, kai sutartimi kredito grąžinimas yra išdėstytas iki 2037 metų, privalėjo suprasti, kad prievolę privaloma vykdyti dalimis, sutartyje nustatytais terminais. Dėl to ieškovės reikalavimas įvykdyti jam tenkančią prievolės dalį, kai yra suėjęs šios prievolės dalies įvykdymo terminas, nepažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, įvykdžiusi dalį solidariosios prievolės bankui pagal nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, nors dar nėra suėjęs visas paskolos grąžinimo terminas ir visas kreditas dar nėra grąžintas, turi teisę įvykdytos prievolės apimtimi reikalauti iš atsakovo dalies sumokėtų įmokų, atskaičius jai tenkančių įmokų dalį, tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo šią prievolės dalį vykdyti bankui, o jos neįvykdžius, kaip būtų turėjęs teisę reikalauti ją (prievolės dalį) įvykdyti bankas.
Civilinė byla Nr. 3K-3-77-684/2021