Civilinėje byloje sprendžiama dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių.
Bankrutavusios įmonės bankroto byloje ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkininko ūkis.
Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).
Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių yra CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. CK 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. CK 1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma; pagal to paties straipsnio 2 dalį turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Kompleksiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu.
Prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga(CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė I. B. būtų dalyvavusi santuokos metu atsakovo D. B. įregistruoto ūkininko ūkio veikloje kaip šeimos versle ir savo veiksmais (fiziniu ar intelektiniu darbu) būtų prisidėjusi prie jo plėtojimo. Priešingai, byloje nustatyta, kad jokios su šiuo ūkiu susijusios veiklos ji nevykdė, sutuoktinio ūkyje nedirbo jokio fizinio darbo, kad ji, būdama vaikų priežiūros atostogose, augino vaikus (kurie jai ir atsakovui D. B. gimė (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 9 d. ir 2010 m. gruodžio 15 d.). Byloje nėra duomenų, kad iš ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarbu įvertinti tai, kad kasacinio teismo pripažįstama, jog iš individualios įmonės veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).
Sprendžiant dėl kasatorės teiginių, kad visi sandoriai, susiję su ūkininko ūkio plėtra (dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir traktoriaus įsigijimo, šio turto įkeitimo, užtikrinant kredito įstaigų suteiktą finansavimą ūkininko ūkiui), yra sudaryti dėl bendro sutuoktinių intereso ir suderintos valios ir skirti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pagrįstumo, svarbios teismų nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovų turto teisiniu režimu. Keturių žemės sklypų, priklausančių atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įkeitimo veiksmai vertintini kaip galimybė tinkamai pasinaudoti įstatymo suteikta teise (CK 3.92 straipsnio 4 dalis).
Civilinė byla Nr. 3K-3-477-686/2016