Skolos priteisimas

Civilinė byla dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad šalys, bendradarbiaudamos kailių versle (kailių pirkimas–pardavimas, jų išdirbimas ir t. t.), nebuvo sudariusios konkrečiai apibrėžtų rašytinių sutarčių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (susirašinėjimų, rašytinių paaiškinimų, sąskaitų, deklaracijų, važtaraščių), šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad įmonės CIPEL ir MAYER bei N. V. personalinė firma „Nijolė“ (pertvarkyta į UAB ,,Vobekra“), taip pat vėliau įsteigta bendrovė UAB „Nijolė ir partneriai“(steigėja N. V. personalinė firma „Nijolė“) nuo 1997 metų bendradarbiavo perkant žaliavas (kailius) tarptautiniuose aukcionuose, jas išdirbant bei pateikiant N. V. personalinei firmai „Nijolė“ bei UAB „Nijolė ir partneriai“. Nustatyti atvejai, kai ieškovai pirko kailius atsakovams ir mokėjo už atsakovus, juos kredituodami. Atsiskaitymas su ieškovu vyko išrašytų ir pateiktų sąskaitų pagrindu, taikant mokėjimų atidėjimą.

Byloje nustatyta, kad išankstinio susitarimo tarp ieškovų ir atsakovės dėl taikytinos teisės nebuvo, tačiau kasatorė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme reikalavo taikyti Lietuvos teisę, be to, pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog pagal Civilinį kodeksą ginčui taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kaip pagrįstai atsiliepime į kasacinį skundą nurodė ieškovas Mayer & Cie, egzistuojantį susitarimą dėl taikytinos teisės leidžiama nustatyti ir pagal faktines bylos aplinkybes (CK 1.37 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad abi šalys sutiko dėl Lietuvos Respublikos materialinės teisės taikymo. Ieškovams sutikus, kad ginčui būtų taikytina Lietuvos teisė, ji buvo taikoma nagrinėjant kilusį ginčą. Šalių susitarimas, sudarytas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme 2005 m. sausio – kovo mėnesiais, yra aiškus ir tikslus. Kadangi šalys sutarė taikyti Lietuvos teisę, ir ypatingai – kadangi kasatorė to reikalavo, o vėliau nebuvo sudarytas kitas susitarimas dėl taikytinos teisės, nėra tikslinga aiškintis, kokios valstybės teisė būtų taikytina pagal tarptautinės privatinės teisės nuostatas, jeigu tokio susitarimo nebūtų. Todėl kasatorės kasacinio skundo argumentas dėl to, kad teismai nepagrįstai šioje byloje taikė Lietuvos teisę, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ieškovams pareiškus reikalavimą taikyti solidariąją atsakomybę, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovų prievolės rūšies. Pagal bendrąjį principą, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad žodinių sutarčių pagrindu susiformavusiuose ginčo santykiuose su ieškovais atsakovai N. V. personalinė firma „Nijolė“, kurios teises vėliau perėmė UAB ,,Vobekra“ ir UAB ,,Nijolė ir partneriai“ veikė bendrai, kaip N. V. šeimos verslo vienas bendras ūkinis darinys, atstovaujamos tų pačių artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, ieškovams siunčiamuose raštuose įvardijamos ne tik oficialiais pavadinimais, bet ir „Kailių siuvimo firma „Nijolė“, „Kailių finansinė pramoninė grupė „Nijolė“, „Bendrovė „Nijolė“. Kokios įmonės vardu išrašyti sąskaitas, nurodydavo atsakovus atstovavę asmenys. Nepaisant to, kuriam atsakovui buvo išrašomos sąskaitos, prekės buvo siunčiamos N. V. personalinei firmai „Nijolė“, atsakovai dėl to pretenzijų nereiškė ir vykdė sutartines prievoles kaip bendras. Byloje nustatyti ir kiti atsakovų bendrą veiklą netiesiogiai patvirtinantys faktai: visos įmonės buvo įregistruotos tuo pačiu adresu Granito 10, Vilniuje, įsteigtos, pertvarkytos tų pačių asmenų, veikė kailių versle, bendradarbiavo su tais pačiais verslo partneriais – ieškovais, jose dirbo ta pati buhalterė. Teismai ieškovų ir atsakovų žodinių sutarčių sąlygas nustatinėjo ir jas aiškino, laikydamiesi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių – įvertinę šalių elgesį šias sutartis vykdant, jų sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismai, remdamiesi byloje pateiktais įrodymais, nustatę bendrą atsakovų veiklą ginčo santykiuose su ieškovais, bendrą prievolių vykdymą, pagrįstai konstatavo atsakovų prievolių solidarumą kaip solidariosios atsakomybės taikymo pagrindą, o atsakovams neįrodinėjant priešingų aplinkybių, šią atsakomybę taikė.

Kasatorė ginčija teismų nustatytus faktus dėl prekių pirkimo ir gavimo, kitų ieškovų sutartinių prievolių tinkamo įvykdymo, įmokų paskirstymo, L. V. įgaliojimų tartis dėl atsiskaitymo pagal vienam iš atsakovų išrašytą sąskaitą, subrogacijos santykių egzistavimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalimi, dėl šių argumentų pasisako tik tiek, kiek jais keliamas tinkamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo klausimas.

Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Teismai išvadas dėl byloje konstatuotų šalių santykių ir kitų aplinkybių, padarė remdamiesi atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinę byloje pateiktus įrodymus: atsakovo rašytinius nurodymus dėl kailių nukreipimo išdirbėjams, dokumentus, kuriais atsakovas pripažino skolą, šalių susirašinėjimo dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, rašytinius paaiškinimus, aukcionų ir kitas sąskaitas, mokėjimo pavedimus patvirtinančius dokumentus, deklaracijas, važtaraščius, ekspertizių aktus ir išvadas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus. Kasatorė, neigdama skolą, tvirtindama, kad už gautas prekes pagal ginčo sąskaitas sumokėta, reikšdama abejones dėl pateiktų įrodymų, savo teiginių nepagrindė įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sudarė sąlygas šalims teikti papildomus įrodymus ir pašalinti kilusias abejones, tačiau atsakovai šia galimybe nepasinaudojo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų viseto vertinimą, išdėstytą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, konstatuoja, kad kasatorės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Teismai vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamais šalių teisiniais santykiais. Minėta, kad šalys grindžiančios savo reikalavimus bei atsikirtimus jų nurodomomis aplinkybėmis, turi jas įrodyti. Teismams byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, kad atsakovai nereiškė pretenzijų dėl prekių, už kurias jiems pateikta sąskaita, gavimo, bet pripažino skolą ir, padarius išvadą, kad prekių gavimo faktas įrodytas, atsakovai, siekdami įrodyti priešingai, privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau to nepadarė. Kasatorės teiginiai apie galimą sąskaitos suklastojimą grindžiami ne atitinkamus faktus patvirtinančiais įrodymais, bet prielaidomis. Teismai, spręsdami apie skolos faktą pagal ginčo sąskaitą, rėmėsi ne tik ginčijamu dokumentu, bet ir atsakovų skolos pripažinimą patvirtinančiais įrodymais, todėl turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad kasatorės argumentai nepaneigia byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotų aplinkybių. Apie atsakovui subrogacijos pagrindu atsiradusią skolą teismai sprendė, įvertinę ne tik ieškovo sąskaitas tretiesiems asmenims įvykdytus tarpbankinius pavedimus, bet ir šių patvirtinimus, kad jiems buvo žinoma apie vykdomas subrogacijas, taip pat atsakovo korespondenciją, kurioje jis prašo ieškovo įvykdyti subrogacijas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie bylos aplinkybių neįrodymą prieštarauja bylos medžiagai ir teismų išdėstytoms išvadoms apie tokias aplinkybes patvirtinančius byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie argumentai neatskleidžia kasatorės nurodomų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Civilinė byla Nr. 3K-3-553/2011