Įpėdinis priėmė palikėjo palikimą ir notarų biuro notaras jam išdavė liudijimą, suteikiantį teisę gauti informaciją ir pažymas apie mirusiojo turtą, turtines teises ir kt. Įpėdiniui tapo žinoma, kad mirusysis turėjo skolininką. Įpėdiniui perėjo palikėjo turtinė reikalavimo teisė į skolininką. Skolininkas buvo pasiskolinęs pinigų iš palikėjo ir jų negrąžino sudaryto neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu iki konkrečios datos. Kreditorius pateikė pretenziją skolininkui dėl skolos grąžinimo, nurodydamas, kad jis iš palikėjo yra pasiskolinęs pinigų pagal vekselį, prašė skolą grąžinti.
Skolininkas pripažino pinigų skolinimosi faktą pagal vekselį, sumos neginčija, tačiau tvirtina, kad dalis skolos pagal šalių pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį buvo grąžinta.
Paskolos gavėjo pareiga įrodyti paskolos grąžinimą
Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų.
Paprastasis vekselis
Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015). Jeigu atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, tai nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2016 ir kt.). Kitaip tariant, vekselis, kuris neatitinka ĮPVĮ nustatytos formos, ar praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, jis patampa paprastu skolos (paskolos) rašteliu (sutartimi), kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009).
Palikėjui praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminą, pasirašytas vekselis tampa paprastu skolos (paskolos) rašteliu (sutartimi), kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti.
Jeigu kreditorius disponuoja pasirašytu vekseliui, kuris atitinka šiam dokumentui keliamus rašytinės formos reikalavimus, ir esant pagrįstiems įrodymams dėl paskolos sutarties objekto perdavimo skolininkui, galima laikyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
CK 6.65 straipsnio 2 dalis numato, jeigu skolininkas yra išdavęs prievolei patvirtintą skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Nurodytas teisinis reglamentavimas sąlygoja įstatyminę prezumpciją, jog, kreditioriui turint skolos dokumento originalą ir skolininkui neturint kreditoriaus pakvitavimo apie įvykdytą prievolę, prievolė laikoma neįvykdyta. Ši prezumpcija nelaikytina absoliučia, ji gali būti nuginčyta skolininkui pateikiant kitokius skolinės prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus.