Kasacinėje byloje sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą V. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinėje žemėje šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniuje, duomenys neskelbtini, savavališkai pastatytą tvorą, kurios ilgis – 57 m, aukštis – 1,4 m, taip pat nugriauti 10 m ilgio, 5 m pločio ir 4,5 m aukščio ūkinį pastatą, kurio dalis yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniuje, duomenys neskelbtini, o kita dalis – valstybinėje žemėje šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo, bei sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę savavališkos statybos padarinius pašalinti ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ūkinio pastato, nesudėtingo statinio, kuris pastatytas atsakovui priklausančiame žemės sklype ir gretimame valstybinės žemės sklype, ir tvoros, esančios valstybinės žemės sklype, statybos teisėtumo. Byloje nėra aiškių duomenų, kada buvo pastatytas ginčo statinys. Iš atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo statinys ir tvora buvo pastatyti 2007–2008 m. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo ūkinį pastatą kaip vientisą statybos objektą, nurodė, kad atsakovas neturėjo jokių statybą leidžiančių dokumentų, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai ūkinio pastato daliai, kuri pastatyta atsakovo žemės sklype, nebuvo reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko, šiuo atveju valstybės, rašytinis sutikimas dėl vykdomų statybų atsakovui priklausančiame žemės sklype, todėl ši ūkinio pastato dalis nelaikytina savavališka statyba ir nėra galimybės taikyti atitinkamų savavališkos statybos padarinius reglamentuojančių teisės normų bei atsakomybės savavališką statybą vykdžiusiam statytojui.
Statybos įstatymo (tiek šiuo metu galiojančios, tiek šiai bylai aktualios redakcijos) 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai turimas žemės sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui. Kai statytojui nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas, kuriame planuojami nesudėtingi statiniai, valstybinės žemės naudojimo tvarką nustato šios žemės valdytojas. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jo pastatyta tvora ir ūkinis pastatas, valdo ir juo naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Vadinasi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad statyba statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, negavus žemės valdytojo pritarimo, neatitinka teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos ir šią pažeidžia.
Pasisakydama dėl ūkinio pastato statybos teisėtumo atsakovui priklausančiame žemės sklype, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (red. 2007 m. gruodžio 29 d.), kuris galiojo ginčo ūkinio pastato statybos metu, nuostatas, nors I grupės nesudėtingiems statiniams jo statybos metu 2007–2008 m. ir nebuvo privalomas nei statinio projektas, nei statybos leidimas, tačiau minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos buvo nustatytas. Šį atstumą buvo galima sumažinti (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos) tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą) (žr. Nesudėtingų statinių sąrašą, 1 lentelė). Atstumas iki gretimo sklypo ribos buvo įtvirtintas ir vėlesnėse statybos techninių reglamentų redakcijose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ūkinio pastato statyba pažeidžiant teisės aktais nustatytus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos atsakovui priklausančiame žemės sklype, neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, pripažintina neteisėta.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo griauti dalį ūkinio pastato, nurodo, kad tokiu atveju turi būti įvertinta, ar ginčo ūkinis pastatas gali būti ardomas dalimis ar tik kaip vientisas statinys. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįsti galėjimą atskirti dalį ūkinio pastato, nepakeitus jo paskirties ir vertės. Kadangi ūkinio pastato dalies griovimas pakeistų esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, kiltų reali grėsmė jo tolesniam funkcionalumui ir vertei. Vadinasi, visas ginčo ūkinis pastatas turi būti vertinamas kaip vientisas statybos objektas.
Nors savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos, įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę išvengti savavališkos statybos nepageidautinų padarinių – pareigos nugriauti statinį – ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingus statybų dokumentus jau pastatytam statiniui įteisinti. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sudarančia galimybę įteisinti savavališką statybą, atliktą statytojui nepriklausančiame žemės sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-388/2014).
Civilinė byla Nr. e3K-3-460-687/2016
(8-676) 10660