Civilinė byla dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2008 m. vasario 7 d. savavališkos statybos aktu nustatyta, kad atsakovas savavališkai vykdo statybos darbus (verandos rekonstrukciją) (duomenys neskelbtini). Iš jo buvo pareikalauta panaikinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti rekonstruotą verandą ir sutvarkyti statybvietę per šešis mėnesius. Šio įpareigojimo atsakovas neįvykdė.
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą panaikinti savavališkos statybos padarinius: pertvarkyti savavališkai rekonstruotą statinio dalį (verandą) ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti jam teisę atlikti savavališkos statybos nugriovimo veiksmus atsakovo sąskaita.
Kasaciniame skunde teigiama, kad verandos rekonstrukcija pripažintina nesudėtingu statiniu, todėl statybos rekonstrukcijos darbams nereikėjo statybos leidimo. Pažymėtina, kad yra rekonstruota pastato – gyvenamojo namo dalis – veranda, kuri nelaikytina atskiru nesudėtingu statiniu. Šie kasacinio skundo argumentai dėl savavališkos statybos konstatavimo laikytini nepagrįstais. Minėta, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, savavališka statinio statyba nesudėtingo statinio atveju yra statyba, neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento. Kasatoriaus atlikti statybos darbai kvalifikuoti pastato rekonstrukcijos darbais, kuriems atlikti būtinas statybą leidžiantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. ir E. G. individuali įmonė v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-93). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius (atsakovas) neturėjo nei nurodyto privalomojo statybos dokumento, nei statybos leidimo ir šios aplinkybės neneigė. Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta statybą leidžiančius dokumentus ir šių dokumentų išdavimo tvarka bei nurodytos juos išduodančios institucijos. Šioje teisės normoje nustatyta ir leidimo rekonstruoti statinį gavimo tvarka. Kasatoriui (atsakovui) neturint leidimo rekonstruoti statinį, atlikta rekonstrukcija pagrįstai pripažinta savavališka statyba. Kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.
Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir Teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Dėl to Teismas ypač pabrėžia aplinkosauginį interesą, saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo aspektą. Nors Konvencijoje nėra nuostatų, specialiai skirtų aplinkosaugai, šiandienos visuomenė yra vis labiau suinteresuota saugoti aplinką.
Civilinė byla Nr. 3K-3-538/2011
(8-676) 10660