Tarp užsakovo ir rangovo kilo ginčas dėl užsakovo patirtų nuostolių atlyginimo šalims sudarius sutartį dėl pastato renovacijos ir rangovui pradėjus darbus renovuojant objektą. Rangovas su užsakovu sudarė sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti darbus iki konkretaus termino. Šalys susitarė dėl darbų kainos. Užsakovas rangovui sumokėjo avansą už darbus iki pradedant renovuoti objektą. Praėjus kuriam laikui po sutarties sudarymo užsakovas, nurodė rangovui, kad jo atliktų darbų kokybė netinkama ir nurodė rangovui, kad pastarasis grąžintų jam sumokėtus pinigus. Užsakovas informavo rangovą, kad tarp šalių sudaryta paslaugų sutartis nutraukta. Rangovas atsisakė grąžinti avansą laikydamas, kad šie užsakovo sumokėti pinigai turi būti įskaityti už jau atliktus darbus.
Sprendžiant dėl rangovo sutartinės atsakomybės visų pirma būtina apibrėžti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai susiformavo tarp užsakovo ir rangovo. Asmenys tarpusavyje sudarė paslaugų sutartį. Ta pačia sutartimi šalys susitarė dėl darbų rezultato objekto renovacijos detalizuojant reikalingus atlikti darbus.
Rangos sutarties dalykas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo ir jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Todėl atribojant rangos ir paslaugų sutartis yra svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-684/2023).
Pagal asmenų sudarytą sutarties turinį, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl darbų rezultato, t. y. objekto renovacijos. Sutartyje šalys taip pat susitarė ir dėl darbų pradžios bei pabaigos, kaip tai numato CK 6.652 straipsnio 1 dalis. Rangovas įsipareigojo perduoti užsakovui paslaugų teikimo rezultatus, kad jis galėtų jais tinkamai naudotis. Rangovas darbus įsipareigojo atlikti savo priemonėmis, įrankiais, įranga ir medžiagomis (6.647 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nepaisant to, jog šalys sutartyje darbus apibrėžė kaip paslaugų teikimą, ir ginčo santykiui taikytinos rangą reglamentuojančios teisės normos.