Byloje sprendžiami klausimai, susiję su šalių netinkamo bendradarbiavimo vykdant projektavimo rangos sutartį teisiniais padariniais.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pagal Valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį atliktus darbus pripažinti baigtais (perduotais–priimtais); iš atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos priteisti už atliktus darbus 57 477,36 Lt, 9656,20 Lt delspinigius už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo po to, kai rangovė pranešė užsakovei apie kliūtis derinti formuojamų sklypų ribas dėl rangovės pateiktoje medžiagoje nurodytų ribų nesutapimo ir perdavė faktiškai atliktus darbus. Vėliau rangovė nurodė, kad yra galimybė per papildomą terminą ribas suderinti. Užsakovei nurodžius, kad rangovė darbus atliko ne pagal tam skirtus dokumentus, rangovė pažymėjo, kad ji matavimus atliko vadovaudamasis Sutartimi pagal užsakovės pateiktą netinkamą medžiagą. Dalį darbų rangovė užsakovei perdavė sutarties 4.1 punkte numatytais perdavimo–priėmimo aktais ir už tuos darbus buvo sumokėta, likusių darbų rangovė tinkamai neatliko ne vien dėl savo, bet ir dėl atsakovės kaltės, kuri pateikė netinkamus dokumentus. Darbo rezultatas turėjo būti pagrindas užsakovei rengiant Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuojamus teritorijų tvarkymo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rangovė nustatyta tvarka darbų neperdavė, o nebaigtus darbus pateikusi atsakovei siekė gauti atlygį už neatliktą darbą, kurio atsakovė negalėtų panaudoti.
Išnagrinėjęs faktinę bylos medžiagą ir įvertinęs šalių santykius galiojančių civilinės teisės normų kontekste, kasacinis teismas pažymi, kad šalių santykiai savo tikslo – atnešti naudą sutarties šalims – nepasiekė. Antai, byloje nustatyta, kad visi darbai, dėl kurių kyla ginčas, atlikti netinkamai, nes, nors ieškovė atliko didžiąją dalį darbų pagal Sutartį, plano projektas nebuvo tinkamai derinamas su Kultūros paveldo departamento institucijomis ir pagal pateiktus dokumentus įregistruoti sklypų negalima. Šios teismų konstatuotos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties, todėl ją pažeidė (CK 6.205 straipsnis). Tačiau sprendžiant iš bylos medžiagos konstatuotina, kad šalys nevienodai ir netinkamai suprato savo sutartines prievoles, realiai neįvertino rangovės galimybių tinkamai įvykdyti sutartį nustatytais terminais ir netinkamai bendradarbiavo. Sutarties dalykas buvo valstybinės žemės sklypų, šalia kurių yra kultūros paveldo objektai – piliakalniai (Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kadastrinių matavimų darbai, į kuriuos, kaip minėta, pakliuvo šių žemės sklypų formavimas. Iš nurodyto sutarties dalyko bet kuriam apdairiam su žemėtvarkos veikla susiduriančiam asmeniui turi būti akivaizdu, kad projektą teks derinti su kultūros objektus prižiūrinčiomis institucijomis. Žemės sklypas suformuojamas atliekant visumą žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Nors, žemėtvarkos administracinės procedūros dėl savo ypatumų ir įvairių, paprastai iš anksto net negalimų numatyti priežasčių, paprastai užsitęsia, pažymėtina, kad sutarties terminas pagal 3.1 punktą buvo tik keturios savaitės (šis terminas pagal sutarties 6.6 punktą galėjo būti pratęstas rašytiniu šalių susitarimu iki dvejų metų), taigi analizuojamos sutarties atveju pernelyg trumpas. Darbų tokiais trumpais terminais atlikti rangovė nesugebėjo. Ji teigia, kad atsakovė pretenzijų dėl netinkamo darbų vykdymo ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė nei sutarties vykdymo metu, nei iš ieškovės gavusi darbų rezultatą, ieškovei nesuteikė galimybės darbų trūkumus ištaisyti, kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškove, gavusi darbų rezultatą nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Kasatorės nuomone, atsakovė, manydama, kad sutarties įvykdymas yra su trūkumais, turėjo suteikti galimybę trūkumus pašalinti, o taip pat sustabdyti savo piniginių prievolių įvykdymą, sumažinti darbų kainą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, trūkumams ištaisyti ar iš naujo atlikti darbus, juolab kad šalių sutartyje buvo numatyta jos pratęsimo galimybė.
Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais kasatorės argumentais, atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties pasibaigimas reiškia iš jos kylančių prievolių pasibaigimą, tik jei jos tinkamai įvykdomos ir pasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju termino suėjimas pabaigė sutartį, tačiau nepanaikino iš jos atsiradusių ir tinkamai neįvykdytų prievolių. Taigi nors šalių sutartinės prievolės nesibaigė ir abi šalys pripažino tai, jog jų sutartiniai santykiai pateko į aklavietę, bylos nagrinėjimo žodiniame posėdyje kasaciniame teisme metu ieškovė buvo linkusi eiti į kompromisą ir pašalinti vykdymo trūkumus, tačiau atsakovė laikėsi gana kategoriškos pozicijos, kad nepriklausomai nuo ieškovės siūlomų problemos sprendimo būdo, ji buvo nelinkusi sutarties išsaugoti, nepaisydama to, kad šalių sutartinės prievolės dar nepasibaigė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išeitį iš susiklosčiusios situacijos tiesiogiai siūlė įstatymo normos, antai, pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Tačiau atsakovė nepasinaudojo šiomis teisėmis, tinkamai nebendradarbiavo su ieškove, elgėsi priešingai sutarties išsaugojimui ir ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamą favor contractus principą, kuris galioja visoms – taigi ir viešųjų pirkimų būdu sudarytoms – sutartims (dėl favor contractus principo taikymo kasacinio teismo praktikoje žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Miesto energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2011 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Mersenas v. UAB „Lapo“, bylos Nr. 3K-3-288/2011; 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012; kt.).
Atsakovės elgesys pažeidžiant bendradarbiavimo pareigą leidžia konstatuoti, kad dėl nesėkmingų šalių santykių yra ir dalis jos kaltės, todėl ji, kaip kreditorė, taip pat laikytina pažeidusia sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turi prisiimti dalį neigiamų padarinių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tarp jų ir už dalį atliktų darbų. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012). Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina paskirstyti neįvykdytos sutarties kaštus abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų elgesio, sutrukdžiusio sutarčiai pasiekti jos tikslus, todėl konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. pripažintina, kad atsakovei kyla pareiga ieškovei už jos atliktus darbus dalį jų apmokėti, o ši dalis, įvertinant pačios atsakovės kaltę dėl sutarties tinkamo neįvykdymo, nagrinėjamu atveju nustatytina lygi 20 000 Lt (CK 1.5, 6.64, 6.205 straipsniai, 6.655 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį.
Civilinė byla Nr. 3K-3-388/2012
(8-676) 10660