Automobilio savininkas su pirkėju sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarytoje sutartyje šalys automobilio ridos neužfiksavo, informacijos apie įvykius ir trūkumus nenurodė. Po kurio laiko pirkėjo nupirkta mašina buvo apžiūrėta autoservise. Autoservise buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktą. Akte buvo užfiksuoti automobilio defektai. Autoserviso darbuotojas parengė dokumentą kuriame nurodė, kokios detalės turi būti keistinos, kokius reikalinga atlikti remonto darbus. Pirkėjas už automobiliui skirtas detales ir atliktus remonto darbus autoservisui sumokėjo. Pirkėjas su pretenzija kreipėsi į pardavėją. Pardavėjas su pirkėjo pretenzija nesutiko.
Šalis siejantys santykiai kvalifikuojami kaip pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Pardavėjas yra fizinis asmuo, kuri pardavė pačio įsigytą naudotą automobilį. Automobilių pardavimo verslu paradvėjas nesiverčia, todėl šiuo konkrečiu atveju pirkimo-pardavimo santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai.
Reikalavimai naudotam automobiliui
Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
CK 6.333 straipsnyje reglamentuojama, kad daiktų kokybė reiškia, jog perduoti daiktai gali būti naudojami kam jie paprastai yra naudojami (tai yra turėti jų naudojimui reikalingas savybes), o CK 6.335 straipsnis nurodo, kad įstatymas arba sutartis gali numatyti, kad pardavėjas garantuoja, jog tos naudojimui reikalingos savybės išliks nepakitusios tam tikrą terminą.
Pirkėjas nusipirko naudotą automobilį. Automobilis yra transporto priemonė ir jis naudojamas juo važiuoti, todėl automobilio charakteristika, ar automobilis yra važiuojantis, ar nevažiuojantis, yra esminė šio daikto kokybės savybė. Naudotam automobiliui nei įstatymas, nei sutartis garantijos nenumato.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir smarkiai neviršijant įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų.
Pardavėjo atsakomybė už netinkamos kokybės daiktus tiesiogiai nesiejama su tuo, ar pardavėjas žino, ar nežino apie daiktų kokybės trūkumus, o siejama su tuo, ar daiktų kokybės trūkumai egzistavo jų perdavimo metu arba tokie trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki daiktų perdavimo pirkėjui momento.
Pirkėjas turi įrodyti defektų buvimą
Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje 2016 m. gruodžio 9 d., civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, yra nurodžiusi, kad ne pardavėjas turi įrodyti, kokios kokybės daiktai buvo perduoti pirkėjui, o ši pareiga tenka pirkėjui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent pirkėjas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Automobilio kokybės kriterijus yra tai, kad jis tiktų naudoti pagal paskirtį, t.y. važiuotų. Automobilis jį parduodant buvo važiuojantis. Ieškovas, prieš perkant automobilį, atliko bandomąjį važiavimą ir jokių automobilio trūkumų nepastebėjo.
CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
Pirkėjas, pirkdamas jau daugelį metų naudotą automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir apdairus, kadangi žinodamas apie galimą natūralų nusidėvėjimą, nepasinaudojo savo teise patikrinti automobilio techninę būklę autoservise, o pasikliovė apžiūra, nepasitelkiant jokios papildomos techninės įrangos. Esant tokiai situacijai laikytina, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pirkėjui buvo perduotas automobilis, neturintis paslėptų defektų.
Nesant įrodymų patvirtinančių, kad pardavėjas siekė paslėpti automobilio trūkumus, laikytina pardavėjas neturėjo tikslo paslėpti nuo ieškovo automobilio trūkumus. Automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir po to veikė (važiavo). Automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas.