Pinigų saugumas banko sąskaitose

Kasacinė byla dėl teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos išsaugoti ieškovo lėšas jo banko sąskaitose, todėl privalo atlyginti susidariusius nuostolius. Nuostoliai susidarė dėl to, kad nusikalstamai iš banko sąskaitų buvo pasisavintos ieškovo lėšos.

Ieškovas ir atsakovė sudarė Elektroninių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovui suteikta galimybė elektroniniais kanalais atlikti banko operacijas (sudaryti, nutraukti ir pakeisti sutartis, atlikti vertybinių popierių operacijas, gauti informaciją, teikti pranešimus dėl disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis, pateikti ir patvirtinti mokėjimo nurodymus bei kitas operacijas). Sutarties pagrindu tik ieškovui asmeniškai suteiktas atpažinimo kodas naudojantis banko paslaugų internetu sistema ir laikinasis slaptažodis bei slaptažodžių kortelė.

Ieškovas, be kita ko, pagal Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 6.4 punktą įsipareigojo saugoti banko išduotas apsaugos priemones ir naudotojo pasirinktas atpažinimo priemones, nedelsdamas informuoti banką apie šių priemonių praradimą ar slaptumo pažeidimą. Jei atpažinimo ir (ar) apsaugos priemonių praradimas susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, ieškovas privalėjo apie tai nedelsdamas pranešti teisėsaugos institucijoms.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis).

Kaip savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 22 punktas).

Mokėjimo paslaugų vartotojo (mokėtojo) ir teikėjo pareigos nustatytos Mokėjimų įstatymo 25 ir 26 straipsniuose, o jų atsakomybė už sutarties sąlygų pažeidimą nustatyta Mokėjimų įstatymo 29 ir 30 straipsniuose. Mokėjimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas, išduodamas mokėjimo priemonę, turi pareigą užtikrinti, jog, be mokėjimo priemonės vartotojo, turinčio teisę naudoti mokėjimo priemonę, tos mokėjimo priemonės personalizuotais saugumo požymiais negalėtų naudotis kiti asmenys, o Mokėjimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai.

Mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jei mokėtojas juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo ar tyčios neįvykdęs vienos ar kelių šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pareigų.

Civiliniame procese galioja bendras principas, kad šalys, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 23 punktas). Taigi ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovė neįvykdė savo prievolių pagal Elektroninių paslaugų sutartį ir neužtikrino ieškovo sąskaitos saugumo.

Civilinė byla Nr. 3K-3-222-217/2017

(8-676) 10660

Advokato kontora

Scroll to Top
Konsultacija