Paskolos sutartis

Ginčas civilinėje byloje dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, paskolos gavėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

2009 m. sausio 26 d. ieškovas ir atsakovas L. A. notarų biure pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad skolininkas P. K. pasiskolino iš kreditoriaus L. A. 40 000 Lt, kurie perduoti skolininkui šios sutarties pasirašymo metu; paskolos sumą skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. balandžio 27 d. Šios sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu Kaune (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 120 000 Lt. Tą pačią dieną atsakovas A. B. parašė raštelį, kuriame nurodė, kad pasiskolino iš ieškovo P. K. 35 000 Lt, ir įsipareigojo pasiskolintą sumą grąžinti iki 2009 m. liepos 1 d.

Ieškovas nurodė, kad jo kaimynas A. B. 2009 m. sausio 26 d. nuvežė jį į firmą „Oujama“ tam, jog paduotų būtinus paskolos sutarčiai sudaryti dokumentus; iš ten nusivežė į kavinę, vaišino alkoholiu, jis pasijuto blogai, prarado blaivų protą ir orientaciją; iš kavinės ieškovas buvo nuvežtas pas notarą, ten buvo atvykęs atsakovas L. A.; notaras pateikė sutartį susipažinti, liepė ją pasirašyti, taip pat įrašyti, kad jis gavo iš L. A. 40 000 Lt. Ieškovo teigimu, jis nesuvokė, ką darąs, nors sutartį pasirašė, tačiau pinigų negavo, todėl neturi pareigos juos grąžinti; supratęs, kad iš varžytynių bus parduotas jo vienintelis butas, kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovas ne tik pasirašė ginčo paskolos sutartį, bet ir jos įvykdymui užtikrinti įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas neginčijo hipotekos sutarties, tačiau iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų (ieškovo pareiškimo ir paaiškinimų policijai, policijos komisariato teikimo dėl užstatyto buto, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties areštuoti įkeistą turtą (T. 1, b. l. 8, 9, 12, 13) matyti, kad reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia jis pareiškė po to, kai, neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą jo butą.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad nekilnojamojo daikto įkeitimas (hipoteka) yra tam tikros prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Hipoteka apsaugomas kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš tam tikros pagrindinės prievolės. Ji sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Hipotekos pagrindu atsiranda šalutinė akcesorinė, t. y. nuo pagrindinės prievolės priklausoma, prievolė (ji priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo, pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei). Paprastai įkaito davėjas yra pagrindinės prievolės šalis – skolininkas pagal pagrindinę prievolę. Tačiau įkaito davėjas gali būti ir trečiasis asmuo, savo daiktu užtikrinantis kito asmens (pagrindinės prievolės skolininko) prievolės įvykdymą kreditoriui, t. y. pagrindinės prievolės įvykdymas gali būti užtikrintas svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis).

Kai skolininkas pagal pagrindinę prievolę ir įkaito davėjas yra tas pats asmuo, viena šalių valia apima du sandorius – pagrindinį ir jį užtikrinantį. Paskolos sutarties atveju kreditoriaus valia – paskolinti pinigų ir užsitikrinti paskolos grąžinimą, skolininko – pasiskolinti pinigų ir užtikrinti paskolos grąžinimą. Kai įkaito davėjas yra trečiasis asmuo, tiek pagrindinio, tiek įkeitimo sandorio šalys išreiškia savo valią. Paskolos sutarties šalys išreiškia valią paskolinti ir atitinkamai pasiskolinti pinigų, užtikrinant skolos grąžinimą trečiojo asmens turto įkeitimu; hipotekos sutarties šalys – užsitikrinti ir atitinkamai užtikrinti kito asmens, t. y. skolininko pagal paskolos sutartį, prievolės įvykdymą. Tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl paskolos sutarties, kurios vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, sistemiškai turi būti nagrinėjami ir įkeitimo sandorio, iš kurio kyla akcesorinė prievolė, šalių tikrieji ketinimai, jų valia.

Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl paskolos sutarties, iš kurios kildinama pagrindinė prievolė, galiojimo, tikrosios ginčo šalių valios, kartu turėjo būti tiriamos ir hipotekos sutarties, kurios pagrindu yra atsiradusi šalutinė akcesorinė prievolė, sudarymo aplinkybės, nustatinėjama šalių valia dėl šių abiejų sandorių: tiek dėl paskolos sutarties, tiek dėl ją užtikrinančios hipotekos sutarties. Teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos aplinkybių šiuo aspektu, aiškinosi tik ginčo šalių valią, sudarant ieškovo kvestionuojamą paskolos sutartį.

Civilinė byla Nr. 3K-3-532/2011

Pradžia

(8-676) 10660
Scroll to Top
Konsultacija