Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo tvarkos ir terminų.
Pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) mirusios V. M. sutuoktinis ir duktė. Šeima gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai ir sutuoktinei pareiškėjai teigia faktiškai priėmę mirusiosios palikimą, taip pat toliau vykdė prisiimtą pareigą išlaikyti jos tetą E. A., kuri su V. M. 2005 m. gruodžio 28 d. buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau nepareiškė notarui apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, nes V. M. mirties dieną jos vardu nebuvo registruoto turto. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sužinojo iš G. B., kuri rado sutartį E. A. bute po jos mirties. Dėl to pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios pareiškėjo sutuoktinės ir pareiškėjos motinos palikimui priimti.
Nagrinėjamos bylos atveju V. M. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėjai, būdami palikėjos sutuoktinis ir duktė, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje teismai svarstė pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis ir sprendė jų svarbos palikimui priimti klausimą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjų nurodytų termino praleidimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai, po palikėjos mirties priėmę saugoti mirusiosios asmeninius daiktus, naudojosi automobiliu, šaldytuvu, televizoriumi, pareiškėjai toliau vykdė mirusiosios prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 320 straipsnio, nustatęs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai atliko veiksmus, reiškiančius, jog jie palikimą priėmė, pradėję turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Vadinasi, palikimą priėmus nurodytu būdu, nebeliko priežasties spręsti termino atnaujinimo klausimą, nes palikimas buvo priimtas pagal CK 5.51 straipsnio reikalavimus ir terminai palikimui priimti nebuvo praleisti.
Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir nustatė aplinkybę, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti, nors tokio reikalavimo pareiškėjai nepateikė, yra nepagrįstas, nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas konkrečioje byloje kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles spręsti dėl šių aplinkybių svarbos ir reikšmingumo, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes ir jomis remdamasis konstatavo, kad pareiškėjai palikimą priėmė pradėdami turtą faktiškai valdyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Civilinė byla Nr. 3K-3-547/2011
(8-676) 10660