Ginčas byloje kilo dėl neprofesionaliajam investuotojui atsiradusių investicinių nuostolių atlyginimo.
Byloje pareikštas ieškinys, kuriuo reikalaujama priteisti ieškovui – neprofesionaliajam investuotojui iš atsakovo – banko, teikusio ieškovui investicines paslaugas, žalą, kilusią dėl banko informavimo pareigos netinkamo vykdymo.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 16 d. pasirašė Privačios bankininkystės sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę gauti atsakovo teikiamas investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais paslaugas. 2007 m. spalio 2 d. šalys pasirašė Konsultavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal individualią ieškovo investavimo strategiją teikti konsultacijas ieškovui dėl jo investuojamo turto valdymo ir kitais su investavimu susijusiais klausimais. 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pavedimą sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įgijimo. Vadovaudamasis Konsultavimo bei Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartimis, atsakovas ieškovo vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį, taip pat atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. ieškovo pavedimo pagrindu 2007 m. gruodžio 20 d nupirko 5275 GILD fondo vienetų už 142 000 Eur. Praėjus daugiau negu metams nuo investavimo pradžios, t. y. 2008 m. lapkričio mėn. GILD fondo investicinių vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir, atsakovo nurodytais duomenimis, jų vertė yra 0 Eur.
FPRĮ 22 straipsnis subjektą, teikiantį klientui investicines paslaugas, įpareigoja sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (1 dalis), klientams ir (arba) potencialiems klientams teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją (2 dalis), klientams ir potencialiems klientams suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (3 dalis), o pagal šio straipsnio 4 dalį, įgyvendinama šiuos reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo suteikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones (2 punktas) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad informacijos apie investicinių vienetų sustabdymo ar neišpirkimo galimybę nepateikimas negali būti pripažįstamas veikimu geriausiomis klientui sąlygomis, aiškiai ir suprantamai suteikiant visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
Remiantis FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis, finansų tarpininkas turi aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliesiems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai. Ji turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, šiuo atveju – neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 206/2014). Komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas, o neteisėtumas atsakovo veiksmuose konstatuotas nustačius, jog konsultuodamas ieškovą, kokius investicinius produktus pirkti, neatskleidė esminių siūlomų produktų savybių (tarp jų ir rizikingumo), pasiūlė ieškovui įsigyti jo poreikių neatitinkančių produktų, ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių, žinodamas visą informaciją, nepirktų. Prieidamas prie šios išvados teismas, be kita ko, rėmėsi ir Lietuvos banko 2012 m. kovo 27 d. raštu, kuriame nurodyta, kad tikslinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, jog atsakovas ieškovui buvo pateikęs dokumentą „Bendra informacija apie finansines priemones ir su jomis susijusią riziką“, kuriame nėra pakankamai detaliai aprašyti investicinių fondų vienetai, kaip viena iš finansinių priemonių: nėra paminėtos investicinių fondų vienetų ir investicinių fondų rūšys bei atskiroms investicinių fondų vienetų ir investicinių fondų rūšims būdinga rizika. Aptartas teisinis reglamentavimas duoda pagrindo išvadai, kad informacija apie investicinių fondų galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą patenka į FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintą banko pareigos atskleisti informaciją klientui apimtį, todėl toks neatskleidimas leidžia banko veiksmus kvalifikuoti kaip neatitinkančius šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
Teisinis reglamentavimas, teismų nustatytos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę Fondui sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą, todėl bankas pažeidė Konsultavimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtina finansų tarpininko pareiga aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, – įskaitant ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.
Civilinė byla Nr. 3K-3-559/2014
(8-676) 10660