Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nekilnojamojo daikto nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, vartotojų teisių gynimo.
Ieškovas su atsakovais sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria jis išnuomojo nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą atsakovams. Sutartyje nustatyta, kad patalpos išnuomojamos 1 metų laikotarpiui; taip pat tai, kad sutartis pratęsiama dar vieneriems metams, jei iki sutarties pabaigos likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui ieškovas arba atsakovas rekvizituose nurodytais kontaktais neinformuoja kitos šalies apie sutarties nepratęsimą ir (ar) nutraukimą.
Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos gyvenamosios paskirties patalpų (buto) nuomos sutarties objekto pobūdis leidžia daryti išvadą, kad atsakovai buto nuomos sutartį sudarė siekdami tenkinti asmeninius savo poreikius – apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl yra pagrindas pripažinti juos vartotojais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 39 punktas), taigi pareiga paneigti atsakovų kaip vartotojų prezumpciją šioje byloje tenka ieškovui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų veiksmuose, sudarant Nuomos sutartį, buvo versliškumo požymių, tačiau ieškovas tokių aplinkybių ir neįrodinėjo, nes nei ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde nebuvo keliamas šalių teisinių santykių kvalifikavimo kaip vartojimo teisinių santykių klausimas.
Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).
Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis ir kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl jei tokia sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, tai ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nuomininkui (fiziniam asmeniui) taikant įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.
Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, svarbios abi sutartinių santykių šalys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją). Teisės aktuose nėra įtvirtintos vienodos sąvokos, skirtos kitai (priešingai vartotojui) vartojimo sutarties šaliai apibūdinti. Teisės doktrinoje suformuluota apibendrinamoji verslininko sąvoka vartojama ir praktikoje.
Civilinė byla Nr. e3K-3-242-684/2020
(8-676) 10660