Civilinė byla dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti antstolio R. K. 2011 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 98-932/10 (toliau – aktas) negaliojančiu; pripažinti antstolio R. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 98-932/10 neteisėtais, pažeidžiančiais CPK 675 straipsnio reikalavimus, antstoliui nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. areštavus 85 496,16 Lt ieškovo sąskaitoje, taip pat pažeidžiančiais CPK 610 straipsnį, kai antstolis, dar neįvykdęs vykdomojo dokumento, išieškojo iš ieškovo vykdymo išlaidas.
CPK 714 straipsnio 1 dalis nustato, kad varžytinių metu rašomas varžytinių protokolas. Protokole nurodoma visa varžytinių eiga, be to, jame nurodoma varžytinių vieta ir laikas, kada varžytinės pradėtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavardė, kurioje vykdomoje byloje parduodamas turtas, kas užsiregistravo dalyvauti varžytinėse, kas dalyvauja varžytinėse, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kas pasiūlė didesnę kainą, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytinėse, protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytinėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos (CPK 714 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti iš minėtų nuostatų, varžytinių protokole iš esmės atsispindi visi įvykiai ir faktai, įvykę varžytinių metu, iš jo galima nustatyti, ar yra pagrindas varžytynes paskelbti neįvykusiomis (CPK 717 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra procesinio varžytynių veiksmo protokolo, tai nėra ir šių veiksmų atlikimo metu patikimai ir procesine tvarka užfiksuotų duomenų apie varžytynių eigą, užsiregistravusius asmenis, neatvykusius dalyvius, taip pat įrodymo apie tai, kad varžytynės apskritai vyko. Jeigu varžytynių protokolas nesurašytas, tai CPK 714 straipsnio pažeidimas, sprendžiant pagal CPK 702 ir 725 straipsnius dėl turto perdavimo akto tvirtinimo, yra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis M. A. v. UAB „Grafystė“, bylos Nr. 3K-3-524/2010). Taigi, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad varžytinių protokolas privalo būti rašomas nepriklausomai nuo to, ar varžytinės įvyko, ar ne. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentu dėl varžytinių protokolo privalomumo ir laikydama jį teisiškai pagrįstu, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog varžytinių protokolas, neįvykus varžytinėms, neturi būti rašomas, yra nepagrįsta, neatitinka CPK nustatyto teisinio reguliavimo, o bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kad turto perdavimo išieškotojui aktas jau yra teismo patvirtintas, todėl tokia pasekmė kaip turto perdavimo išieškotojui akto netvirtinimas nebegali būti taikoma, o pagal CPK 602 straipsnio nuostatas šis pažeidimas nesudaro pagrindo turto perdavimo išieškotojui aktą laikyti negaliojančiu dėl toliau aptartų motyvų.
Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kadangi CPK 602 straipsnio nuostatos taikomos tiek turto pardavimo iš varžytinių akto, tiek turto perdavimo išieškotojui akto atveju, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo taikytinas ir turto perdavimo išieškotojui akto ginčijimo atveju. Kasatoriaus minimos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis M. A. v. UAB „Grafystė“, bylos Nr. 3K-3-524/2010) nepaneigia minėto CPK 602 straipsnio nuostatos aiškinimo, kadangi kasatoriaus minimose byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui aktų tvirtinimo, nesant varžytinių protokolo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais po akto patvirtinimo teisme, aptartų bylų ratio decidenti yra skirtingos.
Civilinė byla Nr. 3K-3-578/2014