Civilinė byla dėl skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio skolininko ankstesnio kreditoriaus teises, pripažinimo negaliojančiu.
Atsakovas neįvykdė prievolių pagal kredito sutartį su ieškove. Paskolos sutartimi atsakovė paskolino atsakovui pinigų ir pagal paskolos sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo prievolės įvykdymą užtikrinti būsimo įgyjamo nekilnojamojo turto įkeitimu. Vėlia pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovas nusipirko nekilnojamuosius daiktus – butą, aikštelę automobiliui statyti, du sandėlius ir dviračių saugyklą ir juos įkeitė, taip užtikrindamas paskolos sutarties įvykdymą. Vėliau pirkimo–pardavimo sutartimi su atpirkimo teise atsakovas pardavė atsakovei pirmiau minėtomis sutartimis įsigytus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė byloje ginčijo pastarąją pirkimo–pardavimo sutartį, teigdama, kad atsakovas negrąžino jai kredito, palūkanų ir delspinigių, o pagal ginčijamą sutartį perleido nekilnojamąjį turtą, į kurį ieškovė būtų nukreipusi išieškojimą.
Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 59 punktą; 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018 27 punktą).
Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį bylos šalies pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą ir, suteikdamas prioritetą vienam kreditoriui, paneigė kito kreditoriaus (ieškovo) galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Skolininko sandorių sudarymas yra galimas, jeigu sudarytais sandoriais nesumažinamas skolininko mokumas, kai aiškiai nepakanka atsiskaityti pagal kreditoriaus reikalavimą, arba kitaip nepažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Dėl nurodytų sandorių, tarp jų ir ginčijamo sandorio, sudarymo sąlygų ir vykdymo aplinkybių atsakovo mokumas iš esmės sumažėjo, šios apeliacinės instancijos teismo išvados niekaip nepaneigia atsakovės kasacinio skundo argumentai, kad pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė sumokėjo atsakovui sutartyje nurodytą 91 400 Eur kainą. Todėl atsakovo, kaip ieškovės skolininko, esminis mokumo sumažėjimas reiškė ieškovės galimybės realiai išieškoti skolą iš atsakovo sumažėjimą arba išnykimą, tai atitinka CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintą kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygą.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį skolininko sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal kreditoriaus actio Pauliana, tik jeigu skolininkas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Civilinė byla Nr. e3K-3-388-687-2019
(8-676) 10660