Proceso atnaujinimas

Civilinė byla Nr. e2S-1155-613/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05591-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018, išnagrinėtoje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J., V. J..

Teismas

       n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos (atsakovės) E. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018. Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 ir 4.98 straipsnius, nesiaiškino, kokiu pagrindu paveldėto po tėvų A. M. Č. ir S. Č. mirties namo, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto gyvenamasis plotas yra didesnis už namo pirmojo aukšto gyvenamąjį plotą, kada ir kieno lėšomis buvo pastatytas antras namo aukštas, todėl ginčo turtą nepagrįstai pripažino tėvų nuosavybe, kurio pusė buvo paveldėta ieškovo ir ieškovui priteista piniginė kompensacija už pareiškėjai natūra atitekusią didesnę namo patalpų dalį. Spendimo dalis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Taip pat nurodė, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, gavusi 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Dėl pablogėjusios sveikatos, saviizoliacijos ir šalyje paskelbto karantino buvo praleistas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kurį prašo atnaujinti dėl nurodytų priežasčių.
3. Ieškovas R. Č. su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės prašymas negali būti tenkinamas, nes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas tik jei ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, o atsakovė prašo atnaujinti procesą dėl teismo sprendimo, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-662-796/2019. Taip pat nurodė, kad atsakovės nurodytos prašymo dėl proceso atnaujinimo termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis.

1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjos (atsakovės) E. J. prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti teikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos ir psichologinės būsenos bei dėl karantino paskelbimo šalyje nelaikytinos svarbiomis priežastimis sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkintinas.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, dėl jo Klaipėdos apygardos teisme priimta 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis, pakeičianti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, dėl to pareiškėjos argumentai dėl nurodomų aiškių teisės normų taikymo klaidų nevertintini.
6. Teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos (atsakovės) E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-647-328/2018 nėra pagrindo, nes pareiškėja (atsakovė) praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja E. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės principus, neteisingai sprendė procesinio teisinio pobūdžio klausimą.

7.2.       Pažymėjo, kad apie tai, jog turi sumokėti piniginę kompensaciją, galutinai įsitikino 2019 m. gruodžio mėnesį gavusi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį. Gavusi nutartį, patyrė šoką, pablogėjo sveikata, atsinaujino senos ligos, dėl to iš karto spręsti klausimą dėl tolesnės bylos eigos neturėjo galimybės. Atstovė dėl suplanuotos kelionės svetur ir dėl šalyje paskelbto karantino, grįžusi iš kelionės, privalėjo izoliuotis. Teismų administracija rekomenduoja minėtą laikotarpį formaliai nevertinti procesinių terminų ir būti tolerantiškais. Mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

7.3.       Sutinka, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu padidėjo paveldėto gyvenamojo namo antro aukšto plotas, kada ir kieno lėšomis tai buvo atlikta. Neišsiaiškinus minėtų aplinkybių, teismas negalėjo priteisti piniginės kompensacijos už atsakovei natūra tenkančią didesnę dalį turto. Teigia, kad apeliacinės instancijos teisme šis klausimas iš viso nebuvo nagrinėjamas, kadangi jis nebuvo keliamas apeliaciniame skunde. Mano, kad yra pagrindas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

8. Ieškovas R. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Nagrinėjamu atveju procesas negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

8.2.       Be to, dėl apeliacine tvarka peržiūrėto pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė padavė kasacinį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą.

8.3.       Pažymėjo, kad civilinė byla buvo nagrinėjami tris kartus pirmosios instancijos teismo ir du kartus apeliacinės instancijos teismo. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, net neginčijo teismo sprendimo dalies dėl nustatytų nuosavybės dalių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovė, nurodydama tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra pasisakę, tik kitais žodžiais, kvestionuoja įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.

8.4.       Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrindų atnaujinti procesą.

8.5.       Taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys nesukliudė jai per nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kurį teismas atsisakė priimti, tačiau buvo kliūtis pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos (atsakovės) prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
13. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
14. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
15. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
16. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
18. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007; 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) teigia, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, sužinojo 2019 m. gruodžio mėnesį t. y. tada, kai gavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį. Pripažįsta, kad praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą, prašo jį atnaujinti, nurodydama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl pablogėjusios sveikatos (fizinės ir psichologinės) būklės ir šalyje paskelbto karantino.
20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios, todėl netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir tuo pagrindu (dėl CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimo) atsisakė atnaujinti procesą.
21. Pareiškėja (atsakovė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės atkartojo savo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus teiginius, kad ji apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, gavusi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį; kad terminas buvo praleistas dėl jos pablogėjusios sveikatos ir psichologinės būsenos; be to, laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo sutrukdė šalyje paskelbtas karantinas. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
22. Remiantis Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo reikalavimai atsakovei dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo teisme pareikšti nuo 2016 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių ieškovo reikalavimus patenkino visiškai. Pagal atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7936-642/2016 ir atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-7936-642/2016 nagrinėjimą iš esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo reikalavimai atmesti. Pagal ieškovo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą panaikini ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies, kuris pagal atsakovės apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo pakeistas.
23. Pažymėtina, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjos nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias(geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
24. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo rengęs advokatas padarė klaidą nekeldamas klausimo dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui priteista piniginė kompensacija už atsakovei natūra tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. o į apeliacinį procesą įstojusi nauja advokatė atsakovės buvo informuota, kad teismui pateiktas apeliacinis skundas yra tinkamas ir reikalinga tik jį palaikyti. Todėl apie todėl apie pirmosios instancijos teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą tapo žinoma tik advokatei įsigilinus į vėliau įsigilinus į skundžiamą teismo sprendimą ir bylos medžiagą.  
25. Išanalizavus ir įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai (atsakovei), gavus jai nepalankų Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą, kuris, be kita ko, buvo apskųstas apeliacine tvarka, laiku imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytas teismo sprendimas (sprendimo dalis) nėra nepagrįstas ir neteisėtas, be kita ko, ar teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
26. Sprendžiant dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad pareiškėja (atsakovė) tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujama atstovo. Nors pareiškėja (atsakovė) nurodo, kad teikiant apeliacinį skundą, advokatas padarė klaidą, dėl to nebuvo keliamas klausimas dėl gyvenamojo namo padidintų patalpų ir piniginės kompensacijos priteisimo ieškovui, tačiau pareiškėja (atsakovė) nepateikė jokių duomenų, ar šie atstovo veiksmai buvo skundžiami. Be to, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja (atsakovė) buvo atstovaujama kito profesionalaus teisininko – advokato. Ši, taip pat pirmiau nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja (atsakovė) apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime galimai buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo atidėtas 2019 m. lapkričio 6 d., kada pareiškėja (atsakovė) buvo atstovaujama kito profesionalaus teisininko – advokatės Mirandos Kunickienės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja (atsakovė) praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
27. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
28. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, išskyrus pareiškėjos (atsakovės) deklaratyvius teiginius dėl pablogėjusios sveikatos, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, kad pareiškėja (atsakovė) terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos (atsakovės) nurodytos priežastys negali pateisinti pasyvų pareiškėjos elgesį. Pareiškėjos (atsakovės) būklė nebuvo tokio pobūdžio ir trukmės, kad galėtų riboti pareiškėjos (atsakovės) galimybę per nustatytą terminą kreiptis į teismą ir (ar) pasinaudoti teisine pagalba. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad karantinas neturėjo įtakos termino praleidimui, kadangi jis paskelbtas šalyje po to, kai baigėsi įstatymo nustatytas terminas prašymui paduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos (atsakovės) prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
29. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos (atsakovės) prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl pareiškėjos prašymo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjai (atsakovei) skundžiant visą nutartį, apeliacinės instancijos teismo pasisakytina ir dėl šių pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų.

Dėl pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu

30. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
31. Pareiškėjos (atsakovės) manymu, bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – nesiaiškino naujai atliktos namo antro aukšto statybos klausimo, dėl to prašo atnaujinti procesą, kad iš esmės būtų išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto statyba, ir pakeistas teismo sprendimas dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai už atsakovei natūra atitenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį.
32. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu reglamentavimu, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, dėl to pareiškėjos argumentų dėl nurodomų aiškių teisės normų taikymo klaidų nevertino.
33. Pareiškėja (atsakovė) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atkartodama prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus motyvus ir argumentus, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.
34. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėja (atsakovė), teikdama apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo, neskundė sprendimo dalies dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo ieškovui už atsakovei natūra tenkančią didesnę dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos (atsakovės) prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir tuo pagrindu netenkino prašymo atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamos nutarties motyvai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šalintini.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
36. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, tačiau pagrįstai atmetė pareiškėjos (atsakovės) prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir tuo pagrindu netenkino prašymo atnaujinti procesą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeistina, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies nurodytus motyvus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
38. Netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (pareiškėjos / atsakovės). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 150,00 Eur advokato išlaidų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punktas), todėl ieškovui iš apeliantės priteistina 150,00 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies nurodytus motyvus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Priteisti ieškovui R. Č. iš pareiškėjos E. J. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                Giedrė Seselskytė