Kredito dalies grąžinimas prieš nustatytą terminą

Ginčas byloje dėl terminuotų prievolių vykdymo ir kredito grąžinimo prieš terminą.

Ieškovė su banku sudarė kredito sutartį daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimui finansuoti. Atsakovė buvo supažindinta su kredito sutarties sąlygomis. Atsakovė nėra sumokėjusi nė vienos įmokos. Ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius, tačiau nurodytos sumos nustatytu terminu nebuvo sumokėtos.

Nagrinėjamoje byloje kredito sutartį su banku sudarė ne atsakovė, o ieškovė, kuri yra daugiabučio namo administratorė, todėl sprendžiant dėl atsakovės, kuri pati asmeniškai nesudarė kredito sutarties, pareigos grąžinti visą jai priskirto kredito dalį prieš kredito grąžinimo grafike nustatytą terminą, laiku nesumokėjus kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų, ir banko bei administratorės sudarytos kredito sutarties sąlygų privalomumo atsakovei, svarbus ieškovės, kaip kredito sutarties šalies, teisinis statusas ir santykis su daugiabučio namo gyventojais, kurių naudai paimtas kreditas.

CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.

Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis). Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastasis turto administravimas yra tuomet, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo savininkų naudai veikia įstatyme įtvirtintu pagrindu, jo atliekamų veiksmų ribas apibrėžia būtinumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad administratorius veikia tiek ir tokia apimtimi, kiek yra būtina tinkamai vykdant jo, kaip turto paprastojo administratoriaus, pareigas.

CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, <…> atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Taigi ieškovė sudarė kredito sutartį su banku dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto finansavimo vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, todėl negalėjo susitarti dėl naudos gavėjų, t. y. daugiabučio namo savininkų, teisių ir pareigų didesnės apimties, nei ją įpareigojo priimtas sprendimas ir įstatymas.

CK 6.1 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.154, 6.189 str.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

Taigi aplinkybė, kad ieškovės ir banko sudarytoje sutartyje ieškovė prisiėmė įsipareigojimą naudos gavėjui laiku nesumokėjus kredito įmokų kreiptis į teismą dėl visos kredito sumos išieškojimo, nepaisant kredito grąžinimo grafike nustatytų terminų, nereiškia, kad tokia prievolė kyla atsakovei. Kredito sutartimi ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorė, prisiimdama papildomas pareigas, veikė savo rizika, kaip ir bankas, tokias pareigas nustatydamas.

Civilinė byla Nr. e3K-3-208-916/2017

(8-676) 10660

Advokato kontora