Ginčas civilinėje byloje dėl kompensacijos už sodinius priteisimo.
Ieškovė nuomojosi žemės sklypą, tačiau vėliau atsakovė atsisakė pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė neleidžia jai naudotis sodiniais, nuniokojo juos. Kadangi atsakovė gera valia nesutinka atsiskaityti už sodinius, ieškovė prašo priteisti jų vertę.
Ieškovė, pasibaigus ginčo sklypo Nuomos sutarčiai pranešė atsakovei, kad neatnaujins Nuomos sutarties ir nesinuomos ginčo sklypo. Pasibaigus Nuomos sutarčiai jos šalys nepasirašė perdavimo–priėmimo dokumentų, nefiksavo sodinių būklės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos už sodinius, esančius ginčo sklype, sumokėjimo pranešimu. Ieškovė kaip sodinių, turinčių ekonominę vertę, savininkė per visą laikotarpį nuo Nuomos sutarties pabaigos iki kreipimosi į atsakovę dėl kompensacijos sumokėjimo neteikė atsakovei nurodymų dėl sodinių priežiūros, neinicijavo servituto nustatymo ar nuomos santykių atnaujinimo, neturėjo daikto savininkui tenkančių daikto priežiūros išlaidų.
Atsakovės sodinių įgijimo, jų valdymo ir naudojimo kaip savo negalima pateisinti sandoriu ar kitais įstatyme išvardytais nuosavybės teisių atsiradimo pagrindais (CK 4.47 straipsnis). Kai daikto įgijimas negali būti pagrindžiamas nei sandoriu, nei įstatymu, jį įgijęs asmuo privalo grąžinti daiktą teisėtam savininkui. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į sodinių pobūdį – jų glaudų funkcinį ryšį su žeme, vertės netekimą juos perkėlus, jų grąžinimas natūra taikant restituciją ar vindikaciją nėra įmanomas. Jeigu be teisinio pagrindo įgyto turto natūra negalima grąžinti, tai prievolė virsta pinigine, t. y. nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Sodinius be teisinio pagrindo įgijęs asmuo turi teisinę pareigą sumokėti jų vertę atitinkančią kompensaciją.
Nuomos sutarties pasibaigimas išreiškia šalių valią nebetęsti nuomos teisinių santykių. Byloje šalys neginčija Nuomos sutarties pasibaigimo fakto, nesiima iniciatyvos atnaujinti nuomos santykių – dėl to byloje nepareikšta šalių reikalavimų. Žemės sklypo Nuomos sutarties pasibaigimas nėra teisinis pagrindas įgyti nuosavybę į toje žemėje esančius sodinius. Dėl to žemės savininkas, pageidaujantis pats turėti savo žinioje ir naudotis kaip nuosavais žemės sklype esančiais sodiniais, turi susitarti su sodinių savininku dėl jų vertės kompensavimo.
Sprendžiant kompensacijos už sodinius dydžio klausimus, turi būti įvertintas kiekvienos iš ginčo šalių sąžiningumas, atsižvelgiant tiek į bendruosius civilinės teisės principus, tiek į materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo klausimus, pagal kurias yra skirtingai vertinamas sąžiningas ir nesąžiningas įgijėjas ir skirtingai yra nustatomos turto grąžinimo (kompensacijos) pasekmės.
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimą ar trūkumą, įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą. Iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčią ar didelį neatsargumą.
Pagal CK 6.240 straipsnio 4 dalį, kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grąžinti, turi būti grąžinama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo arba jeigu jis prašė, kad tai būtų atlikta, arba sutiko atlikti priešpriešinius veiksmus.
Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas tuomet gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-378/2016, 49 punktas).
Civilinė byla Nr. 3K-3-148-690/2017