Buto savininkas pageidauja bute neteisėtai gyvenantį asmenį iškeldinti iš savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos su visa asmeniui priklausančia manta, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. Buto savininkas taip pat nori išregistruoti asmenį iš savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos.
Bute neteisėtai gyvenančio asmens iškeldinimas
Buto savininkas nurodė, kad asmuo, kurį jis nori iškeldinti, yra deklaruotas ir ginčo bute gyvena vienas, mokesčių nemoka, butas yra nusiaubtas ir apleistas. Bute gyvenantis asmuo savininko atžvilgiu elgiasi agresyviai. Asmuo buto savininkui grasina, užgaulioja, vadina necenzūriniais žodžiais. Šalims geruoju susitarti nepavyksta, asmens elgesys kiekvieno susitikimo metu su buto savininku yra agresyvus, neapsieinama be įžeidinėjimų, kaltinimų ir grasinimų. Asmuo niekur nedirba, darbo neieško. Savininkas ne kartą prašė bute gyvenančio asmens, kad jis išsikeltų iš savininkui nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau asmuo nereguoja į buto savininko prašymus.
Savininkas kreipėsi į savivaldybę dėl asmens gyvenančio bute deklaravimo duomenų panaikinimo, tačiau pastaroji nurodė, kad neturi galimybės panaikinti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų savininkui priklausančiame bute, nes asmuo bute faktiškai gyvena.
Asmuo gyvena savininkui nuosavybės teise priklausančiame bute be teisinio pagrindo, nėra sudaręs su gyvenamųjų patalpų savininku buto nuomos ar panaudos sutarties. Savininkas negali butu naudotis savo nuožiūra. Asmuo raštu buvo informuotas apie savininko pageidavimą, kad jis išsikraustytų iš buto savininkui nuosavybės teise priklausančio buto ir išsivežtų jam priklausančius daiktus, tačiau iš buto neišsikraustė ir į savininką dėl jo gyvenimo bute teisėtu pagrindu nesikreipė.
Buto savininko teisių pažeidimas
Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis).
Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023).