Ginčas civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, nutraukus lizingo sutartį.
Ieškovė nurodė, kad, atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal ieškovės ir atsakovės sudarytas lizingo sutartis, sutartys buvo nutrauktos ir sutarties dalykas grąžintas ieškovei.
Ieškovė ir atsakovė sudarė lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovė nupirko atsakovės pasirinktas transporto priemones (lizingo dalykas) ir jas perdavė atsakovei naudotis lizingo pagrindais. Ieškovės ir atsakovo sudarytomis laidavimo sutartimis atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartis.
CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita.
CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo sutarties pažeidimo dėl lizingo gavėjo kaltės padariniai: kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir neįvykdo lizingo davėjo reikalavimo per protingą terminą pažeidimą pašalinti, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį; kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikant įstatymo nuostatas dėl lizingo davėjo nuostolių atlyginimo būtina atsižvelgti į lizingo, kaip finansinių paslaugų teikimo veiklos, esmę. Klasikiniu atveju lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
Atsižvelgiant į lizingo, kaip finansinių paslaugų teikimo veiklos, prigimtį, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos. Turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo momentu turėtų esminę reikšmę tuo atveju, jeigu lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jam parduoti. Tais atvejais, kai lizingo davėjas turtą parduoda trečiajam asmeniui, lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu buvusi turto vertė yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., sprendžiant klausimą dėl lizingo davėjo sąžiningumo ir jo kaltės realizuojant susigrąžintą lizingo sutarties dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo sutarties šalys tiek vykdydamos sutartį, tiek ją nutraukus yra saistomos bendrųjų sąžiningumo (CK 6.158 straipsnis) ir sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnis) imperatyvų. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).
Civilinė byla Nr. 3K-3-150-469/2017