Investicinių nuostolių atlyginimas

Ginčas civilinėje byloje dėl priežastinio ryšio nustatymo, sprendžiant dėl neprofesionaliajam investuotojui atsiradusių investicinių nuostolių atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimąir nurodė, kad, nusprendęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas investuoti į vertybinius popierius, kreipėsi į atsakovę, kuri elektroniniu paštu pateikė jam pasiūlymą dėl investicijų.

Prie pasiūlymo buvo pridėtas vidutinės rizikos investicijų portfelio pasiūlymo planas, parengtas pagal ieškovo žodžiu išsakytus pageidavimus dėl polinkio rizikuoti, siekiamos investicijų grąžos. Ieškovas su atsakove sudarė konsultavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagal individualią ieškovo investavimo strategiją teikti jam konsultacijas dėl jo investuojamo turto valdymo ir kitais su investavimu susijusiais klausimais.

Anot ieškovo atsakovė neinformavo ieškovo apie riziką, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, jie gali būti neišpirkti ir ieškovas gali prarasti visą kapitalą; tokia rizika neatskleista ir Konsultavimo sutartyje.

CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios kategorijos bylose, vienoje iš jų nustatęs, kad atsakovas patarė ieškovui, kokius investicinius produktus pirkti, ir neatskleidęs siūlomų produktų rizikingumo pasiūlė ieškovui įsigyti jo poreikių neatitinkančių produktų, yra pripažinęs, jog atsakovas netinkamai teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių šis, žinodamas visą informaciją, nebūtų pirkęs. Tokiu atveju svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutartinės ir įstatyme nustatytos pareigos informuoti klientą apie finansinėms priemonėms būdingą riziką vykdymo (neinformavimo apie riziką, kad investicinių vienetų išpirkimas bus sustabdytas), ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių ieškovui žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai. Teismas įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes sprendė, jog ieškovo nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovas būtų jį tinkamai informavęs apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, inter alia (be kita ko), apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą, t. y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014).

Sprendžiant dėl priežastinio ryšio vertinama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Ji reiškia, kad svarbūs ir teisiškai reikšmingi yra tie skolininko neteisėti veiksmai, kurie atlikti iki žalos atsiradimo. Atitinkamai vertinant, ar žala kilo (padidėjo) dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų (neveikimo), svarbus jo elgesys iki žalos atsiradimo (sužinojimo, kad ji neišvengiamai kils), o ne paskesni jo veiksmai. Kilus žalai atlikti veiksmai nėra jos priežastis, tai – jos padariniai, kurie gali būti nulemti tiek siekio žalą sumažinti ar ją pašalinti, tiek kitų su kilusia žala susijusių aplinkybių. Toks paskesnis elgesys negali būti pripažįstamas charakterizuojančiu skolininką ir apibūdinančiu jo elgesį įprastinėmis sąlygomis.

Civilinė byla Nr. e3K-3-188-686/2017

(8-676) 10660

Advokato kontora

Scroll to Top
Konsultacija